„Antti“ kokybė ir „Rovaltros“ servisas

Albinas Čaplikas

VL žurnalistas

 

Kamuojatės eilėse prie grūdų elevatorių, keiksnojate javapjūtę persekiojantį lietų, o sezono pabaigoje nuliūstate suskaičiavę gerokai mažesnį pelną? Grūdų džiovyklas gaminanti Suomijos kompanija „Antti-Teollisuus Oy“ ir jos vienintelė oficiali partnerė Lietuvoje UAB „Rovaltra“ Lietuvos ūkininkams siūlo nervus ir pinigus taupančią išeitį.

 60 t per val. našumo „Antti-Agrosec 55MF3“ grūdų džiovykla prigludo prie „Nemuno“ bendrovės sandėlių.

Finansų balansas pasikeis

 Apie 1 200 ha žemės valdanti Gudžiūnų seniūnijoje Kėdainių r. įsikūrusi ŽŪB „Nemunas“ pastaraisiais metais kasmet vidutiniškai prikulia po 3,5 tūkst. t kviečių, 1,5 tūkst. t rapsų, iki 700 t miežių. Miežius pasilieka sau, nes augina apie 500 galvijų, iš kurių apie 200 melžiamų karvių. 2016-aisiais „Nemunas“ valstybei sumokėjo apie 350 tūkst. eurų mokesčių, bendrovėje nuolat dirba 30 darbuotojų.

„Nors dirbdavome taupiai, sezono pabaigoje pajamos nedaug persverdavo išlaidas“, – guodėsi ŽŪB „Nemunas“ administracijos vadovas Edvardas Gabinaitis.

Tačiau jau nuo šio sezono bendrovės finansų balansas turėtų gerokai pasikeisti teigiama linkme. Kodėl? Šį sezoną prie „Nemuno“ bendrovės grūdų sandėlių jau švelniai dūzgia nuosava suomiškos kokybės porcijinė grūdų džiovykla „Antti-Agrosec 55 MF3“.

 

Sutaupo trečdalį lėšų

 ŽŪB „Nemunas“ vadovas pirkti grūdų džiovyklą pasiryžo įsitikinęs, kad investicijos atsipirks su kaupu. Kokie argumentai? Juos surinko iš suomiškas grūdų džiovyklas jau turinčių lietuvių ūkininkų. E.Gabinaitis turėjo su kuo pasitarti – vienintelė Lietuvoje Suomijos kompanijos „Antti-Teollisuus Oy“ partnerė UAB „Rovaltra“ Lietuvos ūkininkams per metus parduoda po 20–25 „Antti“ džiovyklų modelius. Apie kitą svarbią priežastį jau užsiminta anksčiau – grūdų džiovyklų neturintys ūkiai daug praranda.

„Šiais laikais nesunku apskaičiuoti, o štai su pirmuoju iš „Rovaltros“ „Antti“ grūdų džiovyklą įsigijusiu šalyje žinomu ūkininku Juozu Staliūnu skaičiuodami praleidome kelias naktis“, – prisimindamas 1997-uosius pasakojo R.Trainaitis.

UAB „Rovaltra“ vadovas jau du dešimtmečius bendrauja su daugybe šalies ūkininkų ir neslepia išgirstantis tas pačias abejones.

„Sako, štai norėčiau įsigyti suomiškos technikos, tačiau ji brangoka. Kaip ir 1997-aisiais, aš neįtikinėju. Pasiūlau suskaičiuoti išlaidas ir galimas pajamas, o tada ūkininkas pats padaro išvadą, ar technika brangi“, – šypsojosi R.Trainaitis.

Skaičiavimai parodė, kad įsigijęs „Antti“ džiovyklą ūkininkas sutaupo net iki 30 proc. lėšų, žinoma, priklausomai nuo konkrečių metų gamtos sąlygų. Neturėdamas grūdų džiovyklos ne tik prarasi pinigus, bet ir sugaiši daug laiko.

 

Lietus paskatino investuoti

 Sakoma – nėra to bloga, kas neišeitų į gera. Lietingi 2016-ieji ūkininkus paskatino investuoti ir sumažinti nuostolius. Tikėkimės, kad šįmet dėl lietaus ūkininkai praras mažiau, tačiau 2016-ųjų patirtis daugelį pamokė. Pasak R.Trainaičio, pernai kai kurių ūkių nuostoliai siekė net 40–50 proc. džiovyklos kainos. Ar verta rizikuoti? Gal 2018 m. bus palankesni, tačiau kartą nusipirkta džiovykla tarnauja daug metų. Ji – ūkininko nepriklausomybės šaltinis. Ne tik nuo oro sąlygų – ji padės sumažinti nuostolius dėl kainų svyravimo rinkose.

„Derlius 2016-aisiais buvo geras, tačiau dėl lietaus 15–20 proc. derliaus palikome laukuose, be to, dar 20–30 proc. lėšų praradome, nes reikėjo supirkėjams sumokėti už grūdų džiovinimą bei valymą“, – praėjusius metus prisiminė E.Gabinaitis.

Apmaudu, nes kuo geresnis derlius, tuo didesni ir praradimai. Štai šįmet iš pirmųjų žieminių kviečių plotų „Nemunas“ surinko net po 9 t iš ha. Žinoma, grūdus reikėjo džiovinti, tačiau šįmet supirkėjai drėgnų grūdų nesulaukė – „Nemunas“ juos džiovina neseniai įsigytoje „Antti“ džiovykloje.

Pasak „Nemuno“ inžinieriaus Vido Kemešio, šįmet kviečių drėg-nis siekė 18–20 proc., o iš džiovyklos į sandėlius grūdai patenka 13–14 proc. drėgnio. Rapsų drėgnį reikėjo mažinti nuo14 iki 8,5 proc.

 „Rovaltros“ vadovas R.Trainaitis laikosi tradicijų – džiovyklą įsigijusio ūkio vadovui E.Gabinaičiui padovanojo vertingą šveicarišką laikrodį.

Ramybės koeficientas

 Senosiose ES šalyse beveik kiekviename ūkyje galima išvysti grūdų džiovyklų. Blogiausiu atveju džiovyklą turi kooperatyvas. Pavyzdžiui, Suomijoje, kur gaminamos „Antti“ džiovyklos, nerasite nė vieno ūkio, neturinčio grūdų džiovyklos. Neretai jų įsigyja net nedideli ūkiai. Nors investicijos atsiperka per ilgesnį laiką, tačiau suomis ūkininkas į jų atsipirkimo skaičiavimo formulę įtraukia ir ramybės koeficientą. Koks jis – spręsti kiekvienam ūkininkui. Jeigu nori ramiai miegoti ir planuoti ūkio ateitį, be džiovyklos to padaryti negalėsi.

Kita vertus, džiovyklos neturinčiam grūdų augintojui net neverta paskolos kreiptis į bankus – joks bankas tokiam ūkininkui neskolins, nes keli nesėkmingi sezonai net sėkmingiausiai veikiantį ūkį gali sužlugdyti. Vis daugiau žemdirbių ir Lietuvoje supranta svarbų teiginį – jeigu nori sėkmingai ūkininkauti, turi išmanyti agronomiją ir sugebėti užaugintą produkciją parduoti tada, kai rinkoje yra aukščiausios kainos. O jos sulaukti galėsi tik turėdamas sandėlių, kuriuose galėsi saugoti savo išdžiovintus grūdus.

 

Pirkinio planavimas

 „Nemunas“ grūdų džiovyklą užsisakė praėjusių metų pabaigoje. Tai geriausias laikas, nes būtent tokiu metu gamintojai teikia naudingiausius pasiūlymus. Žinoma, džiovyklą galima užsisakyti ir vėliau, tačiau prieš priimant sprendimą verta pasverti ne tik gamintojo, bet ir savo galimybes – ar suspėsite iki naujo derliaus pradžios atlikti visus darbus. Pavyzdžiui, „Nemuno“ bendrovę džiovyklos dalys iš Suomijos pasiekė jau kovo mėnesį, o birželio pradžioje džiovykla buvo sumontuota ir galėjo priimti naują derlių.

„Džiovyklos montavimo darbais rūpinasi „Rovaltra“, tačiau pamatus paprastai paruošia patys užsakovai. Šie darbai svarbūs, tačiau nesudėtingi, taigi juos gali atlikti arba patys ūkininkai, arba jų pasamdytos firmos. Pamatus išlieti galima per 3–4 paras, tačiau patarčiau šį darbą kontroliuoti, nes yra pasitaikę atvejų, kai pagal susitarimą mes buvome pasiruošę džiovyklą montuoti, o užsakovas vis dar nebuvo išliejęs pamatų“, – įspėjo R.Trainaitis.

 

„Antti“ pranašumai

 Per metus „Rovaltra“ į Lietuvą atgabena apie 20 grūdų džiovyklų. 2016-aisiais Lietuvos ūkininkai įsigijo 22, o šįmet – jau 25 „Antti“ grūdų džiovyklas.

Taigi „Nemunas“ įsigijo „Antti-Agrosec 55 MF3“. Ką reiškia modelio pavadinime paminėtas dviženklis skaičius?

„Šioje džiovykloje yra 5 džiovinimo ir 5 aušinimo sekcijos. Dar svarbu, kad šios džiovyklos elevatoriuje yra bedugnių kaušelių sistema“, – priminė UAB „Rovaltra“ vadybininkas Audrius Pupinis.

 

Kodėl bedugniai?

 „Tai „Antti“ kompanijos išradimas, padidinantis džiovyklos darbo našumą. Tai labai svarbu džiovinant itin drėgnus grūdus. Pavyzdžiui, Suomijoje neretai į džiovyklą beriama net 24–27 proc. drėgnio grūdai. Naudojant bedugnių kaušelių sistemą galima palyginti taupiai išdžiovinti drėgnus grūdus“, – aiškino A.Pupinis.

Grūdų džiovyklas gamina ir kitos kompanijos, tačiau būtent „Antti MF“ modelio džiovykloje net labai drėgni grūdai nuolat cirkuliuoja įrenginyje, t. y. džiovinami ir vėsinami daug kartų, kol pasiekiama aukščiausia grūdų kokybė, o ji ir lemia didžiausią grūdų pardavimo kainą.

„Kaitinimo elementas ir tiekimo sistema, t. y. visas įrenginys, veikia periodiškai. Kiekvieno periodo metu įrenginyje cirkuliuoja tam tik-ras grūdų kiekis, todėl gerokai drėg-nesnius grūdus galima išdžiovinti greičiau nei įprastoje džiovykloje, be to, išvengiama vadinamojo prikepimo. Svarbus niuansas – vienu metu galima džiovinti labai skirtingo drėgnio grūdus“, – pabrėžė R.Trainaitis.

Išskirtinis „Antti“ džiovyklų pranašumas – palyginti su kitų gamintojų džiovyklomis, suomių pagaminta džiovykla ekonomiška tiek kuro, tiek elektros energijos atžvilgiu.

 

Paprastas valdymas

 Ar sudėtinga džiovyklą valdyti?

„Mokomės. Teoriją jau išmanome, o patirties įgysime, be to, prireikus mus konsultuoja „Rovaltros“ specialistai“, – sakė „Nemuno“ inžinierius Vidas Kemešis.

Džiovykla valdoma vienu pultu „Optima“.

„Valdymas patogus ir nesudėtingas – iš esmės vienas operatorius gali automatiškai nustatyti džiovinimo bei aušinimo parametrus ir stebėti džiovyklos darbą“, – sakė A.Pupinis.

Džiovyklos našumas – 60 t per val., tačiau realus našumas yra net didesnis. Per parą „Antti-Agrosec 55MF3“ galima džiovinti 4–5 porcijas, kurių kiekviena siekia po 58 kub. m. Džiovyklos našumas nesumažės, jeigu visos džiovyklos ir nepripildysite.

„Minimalus lygis – apie 17 kub. m.Tai – irgi tik „Antti“ džiovyklų privalumas“, – sakė A.Pupinis.

Kemešis V. „Džiovyklą valdyti nesudėtinga, be to, prireikus mus konsultuoja „Rovaltros“ specialistai“, – sakė „Nemuno“ inžinierius V.Kemešis.

Suomių gamykla džiovyklai duoda vienerių metų, o šilumokaičiui – net penkerių metų garantiją. Tiek garantiniu laikotarpiu, tiek pasibaigus garantijai remontą atlieka oficialus ir vienintelis „Antti-Teollisuus Oy“ atstovas Lietuvoje – UAB „Rovaltra“ servisas.

 

Autoriaus nuotraukos

 

Facebook YouTube Agco Finance Ūkis Ūkininko patarėjas Valstietis