Dzūkijos ūkininkai pasitiki suomiška technika

Rasa JAGAITĖ „ŪP“ korespondentė

Ūkį kūrė ant pliko lauko

Prieš dvi dešimtis metų pagal Valstiečio ūkio įstatymą ant pliko lauko smėlingose Varėnos rajono žemėse, atokiame Vergakiemio kaime nutarę kurtis Kondratavičiai pergyveno daugybę dalykų, buvo visko – lengvų ir itin sunkių dienų. Net tokių, kai atrodė, kad ūkis nebeišsilaikys. Prastas derlius, mažos supirkimo kainos, nesumokėtos subsidijos už ekologiškus pasėlius (ketverių metų paramą pavyko gauti tik šiemet, laimėjus teismus), lėšų stygius išsimokėti už lizingu įsigytą techniką – visa tai jau praeitis. Dabar ūkis nuolat stiprinamas ir kuriami drąsūs planai ateičiai.

Žemė, kurią kadaise gavo Kondratavičiai, nenaši, kai kuriuose laukuose įvertinta vos 28 balais. Pagal Valstiečio ūkio įstatymą buvo atmatuota beveik 30 ha: po 10 ha dirbamosios žemės ir pievų, likęs trečdalis miškas ir krūmynai. Prieš dešimt metų, kai galutinai suiro vietinė žemės ūkio bendrovė ir aplinkui atsirado daug laisvų laukų, šeima ryžosi beveik trigubai išplėsti ūkio plotus. O jiems įdirbti reikėjo daugiau technikos. Kondratavičiai nepabūgo rizikuoti ir iš banko didelėmis palūkanomis skolinosi pinigų traktoriui. Paskolą grąžinti tikėjosi pardavę mėsinius bulius, kuriuos tais metais augino. Tačiau išmokos buvo panaikintos, gyvulių supirkimo kainos nukrito. Pardavus juos gauta keliolika tūkstančių litų nuostolio. Jei ne Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, perėmęs banko paskolos palūkanas, ūkis vargu, ar būtų išgyvenęs, prisimena Kondratavičiai. 2003-ieji, ypač nederlingi metai, įrašyti į ūkio istoriją kaip vieni sunkiausių, kai jau buvo minčių viską mesti... Bet Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare Dzūkijos žemdirbių reikalai ėmė taisytis, atsirado parama už nenašias žemes. Nuo 2004 m. Kondratavičiai ūkininkauja ekologiškai.

 

Dabar šeima stato erdvų namą, kuriuo kartu su Rima ir Jonu Kondratavičiais džiaugiasi visi jų vaikai: Mindaugas, Kęstutis, Rimgaudas (pirmoje eilėje), Jovita, jaunėlė Gabija ir vyriausioji, jau ištekėjusi Indrė su savo sūneliu Arnu (antroje eilėje).

Giria kombaino privalumus

Iki šiol ūkininkas dirbo jau trečią dešimtį įpusėjusiu kombainu, kurį įsigijo nenaują, nes geresniam pirkiniui nebuvo lėšų. Šiemet šeima planavo baigti naujo namo statybas, tačiau sutaupytus pinigus nutarė pirmiausia skirti naujam kombainui įsigyti. Dėl paramos pagal KPP priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ ūkininkas kreipėsi į NMA. Gavus žinią, jog paraiška patvirtinta, pusę pirkinio vertės kompensuos parama. Naujasis suomiškas kombainas „Sampo Rosenlew 2085 TS“ į ūkio kiemą atvažiavo prieš pat javapjūtę. Pirmiausia jis išbandytas rugių lauke. „Kai kurie mūsų laukai gana toli, vyro per dienas nesulaukdavau. O būdavo senuoju kombainu išvažiuoja, po dviejų valandų, žiūrėk, jau vėl kieme, - kažkas sugedo, reikia taisyti“, - žmona sako, jog naujoji technika dirba be sutrikimų. Vyras tęsdamas priduria, jog valdyti kombainą labai greitai įprato, nors jo pjaunamosios plotis kur kas didesnis negu senojo. Lauko galulaukėje nereikia spausti sankabos ir stabdžių pedalų, viskas valdoma viena daugiafunkce svirtimi. Po darbo dienos nuovargis mažesnis, nes kabinoje negirdėti didelio triukšmo, nėra dulkių.
„Sampo Rosenlew 2085 TS“ dviejų kūlimo būgnų sistema bei masės greitintuvas leidžia padidinti darbo našumą ir sutrumpinti javų nuėmimo laikotarpį. Kombainas sukonstruotas taip, kad būtų kuo mažiau žalojami grūdai ir galima kulti net drėgnus javus. Automatinė aukščio kontrolės sistema leidžia reguliuoti pjaunamosios aukštį ir šoninius pasvirimus, tai ypač patogu kalvotose vietovėse.
Suomiškas kombainas patinka ir Kondratavičių sūnums, ypač trylikamečiui Kęstučiui, kuris neprašytas po darbo dienos nuplauna apdulkėjusius langus, kabiną išvalo. Dvejais metais vyresniam Rimgaudui ūkio technika irgi nesvetima. Jau dabar jis moka valdyti traktorių VALTRA VALMET, kai bus galima, ketina įsigyti vairavimo teises. Šis traktorius ūkiui tarnauja jau vienuolika metų, ir per tą laiką kokių nors nusiskundimų jo darbu J. Kondratavičius neturėjo.

Jonas Kondratavičius su sūnumi Kęstučiu rodo, kaip lengva išimti ir išvalyti kombaino sietus. Tai ypač svarbu, kai auginama daug kultūrų, kai kuliami sėkliniai javai.

Ypač tinka ekologiniam ūkiui

Dabar ūkis deklaruoja 265 ha, iš kurių 67 ha nuosava, o kita nuomojama iš valstybės ir privačių asmenų. Fermoje – 25 melžiamos karvės ir 11 telyčių. Gyvuliams skiriama 100 ha pievų. Pašarui ir pardavimui auginama rugių, taip pat žirnių, lubinų, grikių, avižų, mišinių. Tad iš viso reikia nukulti apie 160 ha įvairios rūšies pasėlių. „Mūsų žemėse ekologiniams ūkiams taikoma sėjomaina, kai reikia auginti nemažą dalį ankštinių augalų, labai pasiteisino. Laukams tręšti dar panaudojame ir gyvulių mėšlą. Todėl šiemet javų derliumi esame patenkinti. Byrėjo po 2,5 t/ha rugių. Dzūkijos smėlynuose tai tikrai neblogas derlius, nes kaimynai prikūlė tik po 1,5 t/ha“, - pasakoja ūkininkai. J. Kondratavičius neabejoja, kad gausesniam derliui įtakos turėjo ir suomiško kombaino darbas, juk senasis, akivaizdu, dalį grūdų išbarstydavo lauke. Būdavo didesni derliaus nuostoliai. Šiomis dienomis, kai oras gražus, ūkininkas kulia avižas, greitai subręs ir vasariniai kviečiai. Vėliau mišiniai, o rugsėjį – grikiai.

Kondratavičiai patenkinti savo pasirinkimu įsigyti būtent „Sampo Rosenlew 2085 TS“ kombainą, kurį išsirinko iš kelių firmų pasiūlytų variantų. „Ekologiniam ūkiui, kur daug įvairių kultūrų, šis kombainas ypač tinka, nes labai lengva jį valdyti, itin patogu išvalyti vidų. Tai užtrunka vos keliolika minučių, baigus nuimti vieną pasėlį, galima važiuoti kulti kitos kultūros, skirtingų rūšių grūdai nesusimaišys“, - privalumus įžvelgia J. Kondratavičius.

Garantijas suteikia gamintojas

Nuo pirmojo pirkinio tęsiasi šeimos pažintis su VALTRA technikos kompanijai atstovaujančios Lietuvoje UAB „Rovaltra“ direktoriumi Romualdu Trainaičiu. Javapjūtei įpusėjus jis taip pat užsuko į ūkininko sodybą pasidomėti, kaip sekasi, paklausti, ar patenkinti įsigytu kombainu. „Kai ūkininkas užsisakė traktorių, vykome į Suomiją, VALTRA gamyklą, pasižiūrėti, kaip ši technika kuriama. Per tuos metus jokių priekaištų dėl traktoriaus iš ūkininko neišgirdau. Skandinaviška technika, taip pat ir SAMPO kombainai, pritaikyti dirbti sudėtingesnėmis sąlygomis. Pavyzdžiui, kombaino vidus pagamintas iš nerūdijančio plieno. Jis nereikalauja specialaus paruošimo žiemai, gali stovėti net lauke. Visi mazgai labai lengvai pasiekiami, nesunkiai išvalomi. SAMPO kombainai turi daug pliusų ir kuliant rapsus“, - pasakojo R. Trainaitis. Ūkininkas J. Kondratavičius pirkti kombainą apsisprendė likus nedaug laiko iki javapjūtės. „Pasitarėme su suomiais. Jie patikino, jog galimybių pagaminti norimą techniką yra. Tad viskas įvyko greitai – „Sampo Rosenlew 2085 TS“ į Dzūkiją buvo atgabentas kaip tik iki javapjūtės pradžios“, - sako „Rovaltros“ direktorius.

Garantijas dėl kombaino darbo ūkininkui suteikia pati gamykla. „VALTRA ar SAMPO kompanijos nepripažįsta tarpininkų, jų gaminamą techniką parduoti gali tik oficialūs atstovai, tokie kaip „Rovaltra“. Todėl jei pirkėjas turi kokių nors priekaištų, gali kreiptis tiesiogiai į atstovą, kuris, kaip ir gamykla, atsako už parduotos technikos kokybę“, - sako R. Trainaitis. Dar vienas privalumas, perkant techniką iš gamyklos, yra tas, jog ūkininkui nereikia mokėti pridėtinės vertės mokesčio. Iš karto susitaupo nemaža dalis lėšų.

„Kaip traktorius VALTRA, taip ir kombainas SAMPO – svarbi ūkiui investicija, kuri tikrai atsipirks. Juolab kad ir vaikai domisi žemdirbyste, turbūt iš jų atsiras bent vienas, kuris norės perimti ūkį. Moderni technika yra investicija į ateitį“, - įsitikinę Kondratavičiai.

Autorės nuotraukos

Facebook YouTube Agco Finance Ūkis Ūkininko patarėjas Valstietis