Jei ne „Valtra“ traktoriai, neūkininkautų

Rasa JAGAITĖ „ŪP“ korespondentė

 
Raseinių r. Ilgižių k. ūkininkas Virgilijus Dubinka sako, jog prieš kelerius metus jau buvo nutaręs atsisakyti žemės ūkio, nes pabodo vargti dirbant sena technika. Tačiau po to, kai įsigijo pirmąjį naują suomišką „Valtra“ traktorių, vėl atsidaro didžiulis ūpas ūkininkauti. O dabar, turėdamas ir daugiau naujos technikos, raseiniškis ne tik negalvoja atsisakyti žemės, bet svajoja apie ūkio plėtrą ir šešiolikmetį sūnų Vytautą moko visų darbų. Kas gi, jei ne jis, tęs per daugelį metų tėvų sukurtą žemės ūkio verslą.
Norėjo atsisakyti žemdirbystės
Laimutė ir Virgilijus Dubinkai ūkininkauja jau bemaž du dešimtmečius, nors ūkį oficialiai įregistravo prieš vienuolika metų. Prisimindami sunkią pradžią, dabar jie didžiuojasi pasiektais savo darbo rezultatais. Pernai Dubinkai dirbo 309 ha, tačiau įsigijo dar keliasdešimt hektarų žemės ir šį pavasarį jau numato deklaruoti 350 ha. Auginamos prekinės kultūros: žieminiai ir vasariniai kviečiai bei rapsai.
Iš pradžių šeimai ūkininkavimas buvo labiau papildomas užsiėmimas. Suirus kolūkiams, Dubinkams, kaip ir daugeliui Lietuvos kaimo žmonių, reikėjo sukti galvą, ieškant pragyvenimo galimybių. Virgilijus, be žemdirbystės, ilgokai vertėsi prekyba, tačiau metams bėgant ūkis užėmė vis svarbesnę vietą.
„Vieni metai būdavo geresni, kiti prastesni. Tačiau prieš ketverius metus, sėkmingai pardavę grūdus, jau norėjome žemės atsisakyti. Visa mūsų ūkio technika buvo pasenusi, pradėjo gesti, nusidėvėjo. Neturėjome jokio vakarietiško padargo, išskyrus seną danišką trąšų barstyklę. Darbo buvo daug, o naudos mažai. Tačiau po darbymečio, per sezono pabaigtuves pasišnekėjome su ūkio darbuotojais ir nutarėme ūkį palikti“, - prisimena V. Dubinka. Tą padaryti jį paskatino ir pirmasis įsigytas suomiškas traktorius „Valtra“.
Pasirinkimu nesuabejojo
„Ūkininko patarėjo“ laikraštyje perskaitęs skelbimą apie suomiškus traktorius, V. Dubinka paskambino nurodytu telefonu... Po to dar pasikalbėjęs su pažįstamais, draugais, kurie jau turėjo „Valtra“ traktorius, jis jau neabejojo, kad pasirinko teisingai. Nepraėjo nė kelios dienos, ir sprendimas pirkti traktorių buvo priimtas. Tuomet ūkininkas dar nežinojo, kad bus galima pasinaudoti Kaimo plėtros programos parama ūkiui modernizuoti. Atsiradus tokiai galimybei, V. Dubinka ja pasinaudojo ir gavo kompensaciją už įsigytą techniką. „Kai nupirkome pirmąjį „Valtra“, atsirado ūpas toliau ūkininkauti“, - prisimena V. Dubinka.
Ūkininkas sako, jog dabar iš viso turi net šešis traktorius. Tvarkingose ūkininko dirbtuvėse stovi išrikiuoti du „Valtra“, neseniai į kiemą įriedėjo naujutėlaitis „Merlo“ krautuvas, o neilgai trukus į Ilgižius iš Suomijos turėtų atkeliauti dar vienas raseiniškio užsakytas „Valtra“ traktorius.

Virgilijus Dubinka modernizuotą ūkį ateityje ketina perduoti sūnui Vytautui, kuris jau dabar yra tėvo pagalbininkas, moka valdyti naują techniką.

Technikos tiek, kiek reikia
Ar ne per daug technikos vienam ūkiui? „Tikrai ne! – tikina V. Dubinka. – Nors seniausiam rusiškam traktoriui tėra penkeri metai, šios technikos tikrai atsisakysiu, parduosiu ir dirbiu tik suomiška. Noriu, kad apie senąją santvarką, kurioje mūsų tėvai ir mes gyvenome, vargome, neliktų jokio prisiminimo. Noriu, kad vaikai ir anūkai dirbtų vakarietiškai.“
Pirmuoju įsigytu „Valtra“ traktoriumi ūkininkas dirbo jau trejus metus. Antrąjį įsigijo prieš dvejus metus. O trečiasis, kaip minėta, užsakytas. „Visi traktoriai pavasarį bus užimti: vienu žemę dirbsime, kitu sėsime, trečiuoju tręšime, purkšime. Naująjį „Valtra“ traktorių būtent ir skirsime tręšimui, purškimui. Užsakėme su sudvejintais ratais, kad būtų galima išvažiuoti į laukus ankstyvą pavasarį. Turėdami daugiau technikos greičiau padarome darbus. Štai rudens sėją pradėjome rugsėjo 7 d., o baigėme po savaitės, pasėjome 205 ha žieminių kultūrų. Viskas labai greitai. Turime dvejus vartomuosius plūgus, tad per savaitę visus reikiamus laukus suarėme. Norint, kad ūkis duotų pelną, viską būtina padaryti laiku. Su žeme nepajuokausi“, - tokios ūkininkavimo taisyklės laikosi V. Dubinka.
O žemė jam atsidėkoja geru derliumi. „Labiausiai man patinka stebėti didžiulį lauką, kai pražysta kviečiai. Atvažiuoju kur nors ant kalniuko ir žiūriu, kaip jie vilnija. Tarsi jūra... Tai didžiausias mano malonumas, nors viską darau su meile“, - ūkininkas žemdirbystės nematuoja vien materialine nauda.
Rankų darbo nebeliko
Kodėl raseiniškis pasirinko būtent suomiškus traktorius? „Man atrodo, kad suomiai ir lietuviai panašūs savo charakteriu: lietuvis visur prigis. O suomis niekur neskuba, bet viską padaro labai kruopščiai ir gerai. Nesiskundžiame „Valtra“ traktoriais. Kai įsigijome pirmąjį, tais metais juo įdirbome 300 ha: ir arėme, ir sėjome, ir skutome, grūdus vežėme. Vieną traktorių taip apkrauti negerai ir vienam žmogui tiek dirbti per sunku“, - sako Virgilijus. Techniką valdo jis, taip pat sūnus Vytautas bei ūkio darbuotojas Audrius Lukošius. Per javapjūtę dar samdomas žmogus dirbti kombainu. Ūkininkas ypač giria savo darbuotoją Audrių, kuris labai darbštus, rūpestingas, kruopščiai prižiūrintis techniką. „Kiekvienai technikai reikia ir žmogaus, kuris ja rūpintųsi“, - sako V. Dubinka.
Ūkininkas labai patenkintas naujuoju „Merlo“ krautuvu. Tiesa, žiemą jam darbo nedaug, nebent sniegą kieme nukasti. Tačiau atėjus darbymečiui šios technikos reikės trąšoms, sėkloms, derliui krauti. „Seniau tekdavo dirbti senu krautuvu, sumontuotu prie „Belaruso“. Būdavo, kad per dieną reikėdavo sukrauti 50 t grūdų. O kauše telpa tik 300 kg. Labai pavargdavome. O „Merlo“ krautuvo kaušas vienu kartu gali paimti net 2 t grūdų. Taigi bus taupomas ne tik laikas, bet ir kuras“, - sako V. Dubinka. Jis su žmona prisimena ir tuos laikus, kai sandėlyje supiltus grūdus į automašinos kėbulą tekdavo pilti kibirais, nes daugiau neturėdavo kuo.
Teleskopinis „Merlo“ krautuvas, kurį įsigijo ūkininkas, yra universalus, 102 AG, turi 150 l/min. našumo hidraulinį siurblį, hidrostatinę visais keturiais varomaisiais ratais važiuoklę, pavarų dėžė – dviejų pavarų, valdoma elektrohidrauliškai. Šis krautuvas gali išvystyti didesnį kaip 40 km/val. transportinį greitį. Jis turi daug priedų, pavyzdžiui, šakes europaletėms, kurių plotis – 1200 mm. Toks krautuvas gali tempti iki 22 t svorio krovinį. O vairuotojo matomumas siekia 360 laipsnių.
Kitų pardavėjų neieško
Žiemą augalininkystės ūkio šeimininkai turi daug laisvo laiko. „Technika gera, jos remontuoti beveik nereikia, stovi garažuose ir laukia pavasario, o mes atostogaujame“, - kalba gerai nusiteikęs ūkininkas. Jis daug laiko skiria treniruotėms, nes yra žinomas sportininkas, iškovojęs ne vieną sporto varžybų taurę.

Prie naujojo „Merlo“ krautuvo ūkininkas Virgilijus Dubinka (antras dešinėje) su anūku Rojumi, ūkio darbuotojas Audrius Lukošius (kairėje) ir „Rovaltra“ vadybininkas Arminas Kukanauza.

Turinčiam patikimos technikos ūkininkui tarsi savaime didėja ir dirbamosios žemės plotai. „Žmonės mato, kad mes žemės neapleidžiame, ją prižiūrime, tinkamai įdirbame. Mūsų laukai sutvarkyti. Todėl savininkai, patys negalėdami ūkininkauti, neretai pasiūlo savo žemę mums išnuomoti ar net nupirkti“, - pasakoja ūkininko žmona Laimutė. O jos vyras antrina, jog, palyginti su ankstesniais laikais, dabar ūkininkauti kur kas lengviau. Ne tik dėl to, jog dirbama nauja technika, bet ir todėl, kad yra nemažai specialistų, su kuriais galima pasikonsultuoti tręšimo ar augalų apsaugos klausimais. V. Dubinka sako, jog sėklų, trąšų ar chemikalų niekuomet neperka iš vieno tiekėjo. Pasirenka bent kelis, kurie pasiūlo patrauklesnes sąlygas. Tačiau žemės ūkio technikos pardavėjo keisti nenusiteikęs. „Pradėjome bendrauti su suomišką bei kitą žemės ūkio techniką parduodančia UAB „Rovaltra“ ir neketiname ieškoti kitų prekiautojų. Tai patikima firma, parduodanti tik patikimą techniką“, - sako V. Dubinka.

Facebook YouTube Agco Finance Ūkis Ūkininko patarėjas Valstietis