Kėdainių rajone pirmoji „Agrosec“ biokrosnis

Vismantas Žuklevičius

VL žurnalistas

Kas jau kas, bet suomiai tikrai žino, kaip patikimai apšildyti ūkines ir gyvenamąsias patalpas. UAB „Rovaltra“ atstovaujama Suomijos įmonė „Antti-Teollisuus“ septintus metus gamina „Agrosec“ biokrosnis. Lietuvoje vos praėjusį rudenį pasirodę skandinavų gaminiai energijai gauti naudoja įvairias biokuro rūšis. Pasak „Rovaltros“ specialistų, taupumas – pagrindinis šių produktų pranašumas. Apie biokuru kūrenamą krosnį Kėdainių krašto ūkininkas Saulius Dambrauskas galvojo senai, o dabar jis jau skaičiuoja, kiek naujas pirkinys  padės sutaupyti.

 

Biologas tapo ūkininku

Pagal profesiją ichtiologas Saulius Dambrauskas daug metų dirbo žuvų veislyne Kėdainių rajone. Dar kolūkių laikais biologu save vadinęs vyras, gavęs 60 arų žemės, nusprendė sodinti ankstyvąsias bulves. Galvą ant pečių turintis kėdainiškis jas sėkmingai išveždavo parduoti į Vilnių ir kaimyninės Latvijos sostinę. Būsimas stambaus ūkio savininkas suprato, kad, sėkmingai pardavęs bulves, kišenes papildydavo kur kas gausiau, nei visus metus plušdamas žuvų veislyne. S.Dambrausko ilgai brandintoms svajonėms įgyvendinti realių galimybių atsirado Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kai 1991 m. prasidėjo žemės grąžinimas. Tada jis ir nusprendė kasdien neaukoti 8 valandų žuvų veislynui, o visą savo laiką skyrė tik ūkininkavimui. Padidinęs auginamų bulvių plotą, jau po metų S.Dambrauskas dirbo 30 ha žemę, dar po metų jo ūkis padidėjo 20 ha – iki 50 ha. Šiuo metu Daukšių kaimo apylinkėse ūkininkas dirba apie 900 ha žemės.

UAB "Rovaltra" direktorius Jonas Trainaitis (pirmas iš kairės), "Antti-Teollisuus" atstovas Jari Alatalkkari ir ūkininkas Saulius Dambrauskas prie ką tik surinkto "Agrosec" biokatilo, kuris bus prijungtas prie naujosios džiovyklos "Antti".

 

Neatsisakė bulvių

Kėdainiškis prisimena, kad imantis ūkininkauti teko ir agronomijos knygų skaityti, daug domėtis bulvių auginimu. „Pradžia, kaip ir kitiems pradedantiesiems ūkininkams buvo nelengva: teko imti paskolą technikai įsigyti, smaugė infliacija, – ūkininkavimo pradžią prisiminė S.Dambrauskas. – Palyginti tai, kaip ūkininkavau tada ir dabar, tai yra kaip diena ir naktis: ir žinių daugiau, ir patirtis kita, ir galų gale technika moderni.“ Veiklus ūkininkas pirmais metais griebėsi visko, už ko buvo galima užsikabinti. „Ūkis buvo mišrus: laikėme karvių, kiaulių, turėjau net iki 2 tūkst. tonų cukrinių runkelių kvotą. Daug visko bandžiau, eksperimentavau“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo S.Dambrauskas. Tačiau auginti ankstyvąsias bulves ūkininkas niekada neatsisakė – bent 2 ha jų visada pasodindavo. Dabar jau ne tik kėdainiškiai žino, kad šis ūkininkas vienas pirmųjų nuima ankstyvųjų bulvių derlių. Dar daugiau šių šakniagumbių S.Dambrauskas pradėjo auginti nuo 2000 m., kai užaugintas daržoves ėmė vežti į Kaune esantį bulvių traškučių fabriką. „Esant tokiam dideliam užsakovui, galėjau bulvių laukus gerokai išplėsti“, – sakė Kėdainių rajono ūkininkas, be 120 ha bulvių, dar auginantis 400 ha žieminių kviečių, 130 ha žieminių rapsų, 100 ha vasarinių rapsų, 100 ha kukurūzų ir 20 ha svogūnų. Ūkininkas dar turi 40 ha miško.

 

Iš „Valtros“ – septyni traktoriai

Plėsdamas dirbamų žemių plotą, S.Dambrauskas turėtus pirmuosius rusiškus traktorius pakeitė pažangios technologijos naujais plieniniais žirgais „Valtra“. Pirmo įsigyto traktoriaus„Valtra“, kuris ūkyje išdirbo daugiau kaip 17 000 darbo valandų, ūkininkas nė neketina parduoti. Iš viso ūkininkas pirko 7 traktorius „Valtra“. Paklaustas, ar ne per daug, šypsodamasis S.Dambrauskas tikino, kad darbo jie užtektinai turi visi. Pasirodo, jau vien bulvėms kasti naudojami trys kombainai, o šiems traukti reikia tiek pat ir traktorių. Tiek pat jų su priekabomis važiuoja šalia kombainų. O septintas naudojamas grūdinių kultūrų sėjai ir miško darbams. Ūkininkas sakė, kad traktoriais „Valtra“ visiškai pasitiki dėl puikios suomiškos kokybės ir universalumo: juos galima, nesibaiminant pažeidimų, naudoti ir miško darbams. O štai praėjusį rudenį Kėdainių rajono ūkininką itin sudomino parodoje „Sprendimų ratas“ UAB „Rovaltra“ pristatyta Suomijos įmonės „Antti-Teollisuus“ gaminama „Agrosec“ biokrosnis. Jau anksčiau pasistatęs tos pačios įmonės gaminamą grūdų džiovyklą, ūkininkas nutarė šiais metais įsigyti ir kitą „Rovaltros“ atstovaujamos Suomijos įmonės gaminį – biokatilą.

Penktadienį sėkmingai išbandytas pirmas Lietuvoje "Agrosec" biokatilas

 

Biokrosnis ant ratų

Kaip tarė, taip ir padarė: suomiškas biokatilas praėjusį penktadienį jau buvo išbandomas S.Dambrausko ūkyje. Tačiau užsakovas turėjo ir savo pageidavimų, kuriuos profesionaliai „Rovaltros“ komandai reikėjo išpildyti. Pasak UAB „Rovaltra“ direktoriaus Jono Trainaičio, pirmasis „Agrosec“ biokrosnies pirkėjas pageidavo, kad katilas būtų kitokių nei gamyklinių išmatavimų. „Kitokių išmatavimų detalės buvo atvežtos į ūkininko valdas, kuriose jis ir buvo surenkamas, – pasakojo J.Trainaitis. – S.Dambrauskas augina ankstyvąsias bulves, jas padaigina ankstyvą pavasarį šiltnamiuose, o juos reikia kūrenti. Taigi, nusprendė, be visa ko, biokrosnį padaryti ratuotą, kad būtų galima ją patogiai transportuoti iš vienos vietos į kitą.“ Pirmojo „Agrosec“ biokatilo Lietuvoje paleidimo proga į kėdainiškio ūkį atvyko ir svečias iš Suomijos – „Antti- Teollisuus“ gamyklos atstovas Jaris Alatalkkaris. Specialistas kartu su „Rovaltros“ specialistais bei ūkininko samdytais vyrais sėkmingai sureguliavo ir paleido naują pirkinį. Suomis stebėjosi lietuvių darbštumu, technikos išmanymu ir visiškai rimtai sakė tikįs, kad mūsų šalyje galėtų atsirasti ne viena nauja žemės ūkio technikos gamykla.

S. Dambrauskas iš UAB "Rovaltra" pirko ne tik 7 Valtra traktorius, be jų ūkyje darbuojasi trys iš "Rovaltros" pirkti "Merlo" teleskopiniai krautuvai, galintys tempti iki 20 t. priekabas.

 

Atsipirks per 3 metus

S.Dambrauskas, apžiūrėdamas naują pirkinį, jau suskaičiavo, kad iki šiol prie pirmos grūdų džiovyklos sumontuotu katilu sudegindavo apie 50 tonų dyzelino, o tai atsieidavo apie 300 tūkst. litų per metus. Su nauja „Agrosec“ biokrosnimi ūkininkas žada gerokai sutaupyti, mat joje galima kūrenti įvairių rūšių biokurą: medžio skiedras, kurių lieka po miško kirtimo ar melioracinių griovių tvarkymo, smulkintą medieną, medžio ir durpių granules, grūdų nuovalas bei šiaudų granules. Ūkininkas turi sudaręs sutartis su elevatoriais, iš kurių įsipareigojo išvežti atliekas. „Tas atliekas aš mielai sukūrensiu“, – šypsodamasis kalbėjo kėdainiškis, kurio ūkyje ištisus metus dirba 20, o sezono metu – dar daugiau kaimo žmonių. Ūkininko skaičiavimu, jei biokrosnį jis naudotų tik džiovyklai, ji atsipirktų per 5 metus. „Tačiau sukonstruotas biokatilas mobilus, ant ratų, todėl jį naudosiu ir bulvių fasavimo ceche, kurį dabar statau, ir šiltnamiams šildyti, kai daiginamos bulves. Taigi, biokrosnis turėtų atsipirkti per 3 metus“, – su „Valstiečių laikraštį“ skaitančiais ūkininkais skaičiavimais dalijosi S.Dambrauskas. Pasak jo, šiltnamiuose negalima garantuoti pastovios temperatūros, o nauja krosnis padės tai padaryti. „Sumetei medžio skiedrų ar kitų biokuro atliekų, nustatei pastovią temperatūrą ir gali eiti miegoti“, – palengvėsiančiais darbais džiaugėsi kėdainiškis.

 

Taupo pinigus ir neteršia gamtos

„Agrosec“ biokrosnis gali užtikrinti didelį karšto oro kiekį, o anksčiau tai pavykdavo pasiekti naudojant tik naftos produktus. Iki šiol dauguma džiovyklų mūsų šalyje, deja, šilumai gaminti naudoja dyzelinį kurą, kuris, palyginti su biokuru, yra neabejotinai taršesnis ir daug brangesnis. Suomių skaičiavimais, dyzelinu kūrenamą krosnį pakeitus „Agrosec“ biokrosnimi, kurui išleidžiamą pinigų sumą galima sumažinti net dešimtimis kartų. „Agrosec“ katilai, priklausomai nuo pasirinktos komplektacijos ir kuro rūšies, gali būti nuo 300 iki 800 kW galingumo. Tiekiamo oro temperatūra – 100 °C, o specialiai sureguliavus gali pakilti iki 150 °C. Labai didelis šilumokaičio efektyvumas biokrosniai nekenkia – krosnies gamybai naudojamos medžiagos atsparios aukštoms temperatūroms ir ilgaamžės. Biokrosnies „Agrosec“ efektyvumas – net 89 proc. Ji gerokai efektyvesnė už įprastus vandens šilumokaičius. Patogu tai, kad pelenai gali būti pašalinami automatiškai sraigtiniu transporteriu. Pasak Suomijos įmonei „Antti- Teollisuus“ Lietuvoje attsivaujančios UAB „Rovaltra“ direktoriaus J.Trainaičio, „Agrosec“ biokrosnis gali praversti ne tik žemės ūkyje. „Šis įrenginys tinka ir gyvenamajam namui šildyti. Be to, gali veikti visus metus be pertraukos: 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę“, – biokrosnies privalumus vardijo J.Trainaitis. Pasak jo, suomiai žiemą šia krosnimi apšildo namus, pavasarį – šiltnamius, o rudenį ja džiovina grūdus. Kruopščiai suprojektuotos biokrosnys „Agrosec“ Suomijos ūkiuose pradėtos naudoti dar 2008 m. Skandinavų sukaupta patirtis padėjo ištobulinti gaminius ir padidinti jų modelių asortimentą. Šiuo metu UAB „Rovaltra“ Lietuvos rinkai gali pasiūlyti 300–800 kW galingumo biokrosnių modelių. Yra ir lengvai transportuojamos biokrosnies variantas, kuris išvaizda primena jūrinį konteinerį. Jį galima lengvai pervežti iš vienos vietos į kitą ir reikiamu laiku panaudoti įvairioms reikmėms: rudenį – grūdamsdžiovinti, žiemą – patalpoms šildyti, o pavasarį – šiltnamiams šildyti.

 

 

Ruslano Kondratjevo nuotraukos

Facebook YouTube Agco Finance Ūkis Ūkininko patarėjas Valstietis