Lauko dienoje pasirodė praėjusio amžiaus ir šių dienų technika

ŪP korespondentė

Monika Kazlauskaitė

 

Kasmetinis „Rovaltra“ demonstracinis technikos turas paskutinę pavasario dieną neaplenkė ir Kelmės krašto ūkininkų. Žemės ūkio bendrovės „Kerkasiai“ laukuose ūkininkai rado visos jiems reikalingos technikos: pradedant traktoriais, teleskopiniais krautuvais, baigiant plūgais, purkštuvais, žolės dorojimo technika. Nors daugumai jų pristatytos mašinos gerai pažįstamos, dalis žemdirbių atvyko turėdami konkrečių tikslų – nusižiūrėti technikos kitų metų ūkio darbams.

 

„Neužmušama“ technika

Į lauko dieną susirinkusius ūkininkus pasitiko visa suomiškos ir itališkos technikos rikiuotė:

Valtra“ traktoriai, „Berthoud“ purkštuvai, „Merlo“ krautuvai, „Elho“ žolės dorojimo technika, „Gregoire-Besson“ plūgai. Nors ūkininkai noriai lipo į traktorių kabinas, klausimais apžėrė įmonės vadybininkus, ne mažesnio dėmesio sulaukė ir istorinė technika – pirmieji Lietuvoje suomiški „Valmet“ traktoriai.

„Kuo skiriasi suomiški traktoriai nuo kitos vakarietiškos technikos? Jie neužmušami“, – šypteli ŽŪB „Kerkasiai“ pirmininkas Ildefonsas Petkevičius, vienas pirmųjų įsigijęs suomiškų galiūnų.

 

Ūkininko žodžius patvirtina ir iki šiol nuo 1996-ųjų be prastovų dirbantys traktoriai. Nors oficialiai Suomijoje vienu traktoriumi galima naudotis apie 25 tūkst. motovalandų, tačiau tai jokiu būdu ne riba. I. Petkevičiaus įsigytas tuo metu pats galingiausias „Valmet“ 8400 140 AG traktorius atidirbo 26 tūkst. motovalandų ir šiandieną su juo toliau atliekami sunkiausi krovos darbai miškuose (skaičiuojama, kad 1 motovalanda miške prilygsta trims laukuose).

 Už tvarią parnerystę su „Rovaltra“ R. Trainaitis I. Petkevičiui
padovonojo prabangią dovaną – šveicarišką laikrodį.

Rizika atsipirko

„Kerkasių“ vadovas prisimena, kad prieš 24 metus laukuose daugiausia dirbdavo rusiška technika, tad persėsti į vakarietišką traktorių su kondicionieriumi, amortizuotomis sėdynėmis, hermetine kabina, vairavimo sistemomis buvo daugiau nei neįprasta. „Iš rusiško traktoriaus persėdus į naują jis man atrodė tikras kosmosas. Technikos našumas skyrėsi kaip diena ir naktis. Kodėl pasiryžome taip rizikuoti? Buvome jauni, susibūrėme į bendrovę, norėjome pakeisti nusistovėjusią sistemą, įdiegti naujesnių technologijų, pasivyti Vakarų šalis. Supratome, kad be naujos technikos stovėsime vietoje“, – neslepia jis.

Tiesa, nors ūkininkas turėjo nemažai ambicijų, jo galimybes varžė riboti finansai. Šiandien kreditavimo sąlygos labai lanksčios, o anuomet įsigyti naujos technikos savomis lėšomis buvo nepalyginamai sunkiau.„Nuvažiavome į gamyklą Suomijoje. Gamintojai sutiko per jų šalies banką suteikti paskolą lengvatinėmis sąlygomis su 9 proc. palūkanomis ir ūkininkui įsigyti tuo metu patį galingiausią traktorių. Visą I. Petkevičiaus pirkinį laidavau aš, – prisimena į avantiūrą panašų sumanymą tuometis „Rovaltra“ vadybininkas, o dabar įmonės generalinis direktorius Romualdas Trainaitis. – Be to, prie traktoriaus nupirkome ir naudotą šešių korpusų apverčiamą plūgą. Ką be plūgo veiksi su nauju traktoriumi? Kiti ūkininkai tokios technikos nė nebuvo matę, nesuprato, kaip toks plūgas dirba. Padirbėjęs su nauja technika po metų I. Petkevičius užsisakė dar vieną traktorių – „Valmet“ 8550.

 

I. Petkevičius prie savo pirmųjų vakarietiškų iš Suomijos atriedėjusių „Valmet“ traktorių,
kurie ir šiandieną dirba sunkiausius darbus miškuose.

I. Petkevičius neslepia, kad daug kas manė, kad priėmus tokį finansinį įsipareigojimą ūkis sužlugs. „Žinoma, tokie nuogąstavimai nebuvo iš piršto laužti. Dalis ūkių priėmę per didelius finansinius įsipareigojimus pasitraukė, atsisakė gamybos. Laimei, mums sekėsi, todėl rizika atsipirko“, – tikina „Kerkasių“ vadovas.

 

Arimo, purškimo, krovimo ir pjūties darbus atlikęs A. Veryga išlošė
dvigubai: išbandė naują techniką ir laimėjo vertingų prizų loterijoje.

 

Pirmasis naujutėlį traktorių išmėgino bendrovės mechanizatorius Virginijus Veryga. „Dirbome dieną ir naktį, operatoriai vis keisdavosi. Persėdus iš rusiškos technikos į naują buvo kažkas ypatingo. Nors dirbome praktiškai be prastovų, technika negesdavo, gal dėl to, kad joje buvo mažiau elektronikos. Atsiradus smulkesniems gedimams bijojome patys kišti pirštus, pas mus atvykdavo suomių mechanikas, paskui mus apmokė ir išmokome susitvarkyti patys“, – prisimena V. Veryga. 

Ūkyje taip pat dirba ir du naujos kartos „Valtra“ traktoriai. Pasak I. Petkevičiaus, nors technika gana galinga, ji nėra sunki, todėl neslegia dirvos.

 Akmenės r. ūkininkas Jonas Kiminas į lauko dieną atvyko išsirinkti darvienos „Valtros“.
Jis papildys trijų suomiškų traktorių technikos parką.

Atvedė naujo traktoriaus paieškos

Augalininkystės ūkio šeimininkas Jonas Kiminas iš Akmenės r. taip pat gerai žino suomiškų traktorių privalumus. Žemdirbio technikos parke – trys žaliai nudažyti „Valtra“ traktoriai, itališkas „Merlo“ teleskopinis krautuvas. Ūkininkas į lauko dieną atvyko ne tik išbandyti naujos technikos, bet ir dar vieno traktoriaus nusižiūrėti. 300 ha augalininkystės krypties ūkiui papildyti realiausias – 200 AG T serijos „Valtra“ traktorius. „Su „Rovaltra“ bendradarbiauju 16 metų, tad mūsų santykiai tik paauglystėje. Maištauti neketinu, nekeisiu šių traktorių į kitus“, – linksmai nusiteikęs kalbėjo žemdirbys, stebėdamas pernai „Agritechnica“ parodos tituluotą metų traktoriaus titulą laimėjusio „Valtra T254 Versu Smart Touch“ darbą.

Šis traktorius ir šiųmetės „Ką pasėsi...2018“ medalininkas. Jį parodoje nusižiūrėjęs ūkininkas iš Šalčininkų iškart įsigijo. Nors R. Trainaitis pastebėjo, kad šiemet „Valtra“ traktorių pardavimai ne rekordiniai, tačiau bene aktyviausiai juos renkasi Šalčininkų krašto žemdirbiai.

 

Tiksliosios žemdirbystės link

Lauko dienoje be įprastinių A, N, S ir T serijos „Valtra“ traktorių, pademonstruoti ir atnaujinti šių serijų modeliai su išmaniuoju porankiu „Smart Touch“, suteikiančiu daug naujausių tiksliosios žemdirbystes įrangos naudojimo ir traktoriaus valdymo galimybių.
Ūkininkai noriai lipo į kabinas, patys išmėgino 3D vaizdu pateikiamas valdymo funkcijas lietimui jautriame ekrane. Tai didelė pagalba operatoriui, mat visas operacijas jis gali atlikti viename ekrane. „Smart Touch“ yra įmontuoti N ir T serijos traktoriuose bei mašinose su elektriniu hidraulikos valdymu – „Versus“ ir „Direct“ modeliuose. Ne vienas toks traktorius išriedėjo ir į Lietuvos ūkius.

 

Kelmės krašto ūkininkai R. ir P. Skimučiai su „Valtra“ traktoriumi darbuojasi jau trečius metus.

 

Lieka daugiau laiko poilsiui

Tai, kad dabar pats žolinių pašarų dorojimo įkarštis, leido suprasti nusidriekusi gyva eilė prie šienavimo technikos. Savo jėgas nepabūgo išbandyti ir Kelmės r. ūkininkė Regina Skimutienė, sėdusi į „Valtra“ traktorių su prikabinta šonine „Elho“ žoliapjove. Lygias pradalges paklojusi moteris šypsojosi, kad vairuoti „Valtra“ traktorių nepalyginamai lengviau nei automobilį. Maža to, prieš kelerius metus įsigytas „Valtra“ traktorius buvo nepakeičiamas pagalbininkas pliaupiant liūtims. Antai rudenį jos vyrui Petrui laukuose užklimpus su kombainu, Regina, įsitaisiusi prie traktoriaus vairo, sugebėjo ištraukti javų kombainą.
Ūkininkai džiaugiasi įsigiję universalią mašiną, kuri ūkyje, be abejo, atlieka ir daugiau darbų: traukia plūgą, kultivatorių, žolės dorojimo padargus, aria, perveža grūdus. „Prieš rinkdamiesi traktorių klausėme draugų patarimų. Išgirdome tai, ką norėjome: patikimi varikliai, geras techninis aptarnavimas, prieinama kaina, kai moki už gerą produktą, o ne tik už jo vardą“, – tvirtina Reginos vyras Petras Skimutis.
Šienavimo darbus akylai stebėjo ir šeimos ūkį vystantis Rimgaudas Ašiūra, atvykęs iš Vilkaviškio r. 25 karves laikantis ūkininkas šiemet įsigijo „Valtra“ A104, prikabinamą „Elho“ žoliapjovę. „Suskaičiavau, kad šiemet man jau 30-oji šienapjūtė. Anksčiau dirbau su dar nuo kolūkių likusia žoliapjove, presu, todėl dabar dirbti – vienas malonumas. Techniką paprasta naudoti, ji greita, naši, pašarai geros kokybės. Mano ūkiui reikia 350 šienainio ritinių, prieš daugiau nei savaitę suvyniojau 280. Anksčiau per šienapjūtę nebuvo kada ilsėtis, dabar turiu kada pamiegoti“, – šypteli R. Ašiūra.

 

Lietuvoje frontalinių grėblių populiarumas auga kaip ant mielių: dirbant su šiuo agregatu
žolinį pašarą galima iškart presuoti.

 

Populiarėjantis Lietuvoje frontalinis grėblys

Lietuvoje retai kur pamatysi frontalinį grėblį, todėl nenuostabu, kad ūkininkus sudomino būtent šis agregatas. Suomišką frontalinį „Elho“ grėblį pirmasis Lietuvoje įsigijo mišraus ūkio savininkas Vytautas Noreika. Paklaustas, kodėl jis rizikavo pirkti padargą, kurį buvo matęs tik reklamoje, jis tikino ieškojęs įtaiso, galinčio optimizuoti ūkio darbus, t. y. vienu metu atlikti kelis darbus: grėbti pašarą ir jį iškart sukti į ritinius.
Nors prie traktoriaus kabinami du padargai, didelės galios nereikia, ūkininkui užtenka 140 AG. Be to, dėl šoninio grėbimo kampo važiavimo atstumas yra trumpesnis, taip sutaupoma laiko ir degalų. Ūkininkas įvertina ir tai, kad pašarai nesumaišomi su žemėmis, mat grėblys puikiai kopijuoja paviršių, nekelia dulkių. Be to, su šiais agregatais galima dirbti ypač greitai.
Žinoma, šienapjūtės nepradėsi be žoliapjovės. V. Noreika pievas šienauti taip pat patikėjo suomiškoms „Elho Arrow“ mašinoms. „Įspūdingiausia tai, kad prikabinus žoliapjovę pievas šienaujame važiuodami 35 km/val. greičiu. Pradalgės gražios ir dulkės nekyla“, – dėsto ūkininkas, dirbantis per 300 ha žemės.

 Ūkininkų dėmesį ypač traukė manevringieji itališki „Merlo“ teleskopiniai krautuvai. 

 

Kasmet ūkininkas paruošia apie 1 500 šienainio ritinių, juos sušeria pieniniams ir mėsiniams galvijams, kurių ūkyje iš viso 146.
V. Noreika juokauja Žemaitijoje kuriantis suomišką ūkį: trys „Valtra“ traktoriai, du „Merlo“ teleskopiniai krautuvai, „Elho“ grėblys, žoliapjovės, pernai pavasarį įsigijo „Berthoud“ purkštuvą. Pasirodo, Akmenės krašte tokių ūkių ne vienas. Pasak V. Noreikos, vien jo apylinkėse yra 9 skirtingų modelių „Valtra“ traktoriai.

 

V. Noreika: „Dirbdami su frontaliniu grėbliu „Elho“
taip pat agreguojame ir ritinių presą. Didelės galios
nereikia, užtenka 140 AG traktoriaus. Be to, dėl
šoninio grėbimo kampo važiavimo atstumas yra
trumpesnis, taip sutaupoma laiko ir degalų. Pašarai
nesumaišomi su žemėmis, mat grėblys puikiai
kopijuoja paviršių, nekelia dulkių.“

Svarbu tikslumas


Toli gražu ne visi ūkininkai žemes dirba Suvalkijos lygumose, šlaitus purškiant augalų apsaugos produktais svarbu išlaikyti tinkamą balansą. Tai ypač aktualu pasirodė kalvotos Žemaitijos ūkininkams. Praėjusį pavasarį „Berthound Tracker 32–34“ įsigijęs V. Noreika džiaugiasi, kad šis purkštuvas dirba itin tiksliai.
 

„Purkštuvas tiksliai kopijuoja dirvos paviršių, todėl chemiją išpurškia labai tiksliai. Jo valdymas labai patogus“, – kalbėjo V. Noreika pabrėždamas purkštuve įmontuotos kompiuterių valdymo sistemos „E-Tronic“ paprastumą. Tai yra patentuotas įmonės gaminys, užtikrinantis kompiuterio ir monitoriaus suderinamumą. Unikalu tai, kad „E-Tronic“ monitorius komplektuojamas su belaide daugiafunkce svirtimi, leidžiančia kontroliuoti pagrindines purškimo
funkcijas.

 

„Berthoud Tracker“ purkštuvą įsigiję ūkininkai įsitikino, kad šis prietaisas užtikrina optimalų
balansą tarp naujausių technologijų ir išlaidų

 

Lauko dieną vainikavo „Rovaltra“ organizuota loterija. Norintieji joje dalyvauti nuo pat lauko dienos pradžios turėjo išbandyti arimo, pjovimo, purškimo ir krovos darbus. Surinkę „Rovaltra“ vadybininkų parašus jie tapo lygiateisiais loterijos dalyviais. Visiems jiems išdalyti vertingi
prizai.
Panašios lauko dienos artimiausiu metu bus organizuojamos Šilutės ir Kretingos rajonuose.

 

10Lauko dienoje ūkininkai išbandė A, N, T ir S serijos Valtra traktorius,
taip pat 
pristatyti atnaujinti šių serijų modeliai su išmaniuoju porankiu Smart Touch.

 

Autoriaus nuotraukos

Facebook YouTube Agco Finance Ūkis Ūkininko patarėjas Valstietis