Miško įmonės Dzūkijoje patirtis

Šaltinis: Žurnalas "Miškai", 2018 m. rugsėjis

 

Šiuo metu privatūs miškai užima 40,3 % viso Lietuvos miškų ploto ir priklauso beveik ketvirčiui milijono savininkų (Valstybinės miškų tarnybos duomenimis). Ir dėl tokios gausybės šeimininkų, ir dėl privačių duomenų apsaugos politikos, ir dėl galimai kai kur neskaidrios veiklos privatus sektorius viešajai nuomonei tebėra ganėtinai „tamsus miškas“. Žinoma, šiame margumyne yra rūpestingų ir atsakingų savininkų, vykdančių skaidrią ūkinę veiklą, darbuojasi stambesnės ir smulkesnės modernios miškininkystės įmonės, bendradarbiaujančios su miško savininkais, teikiančios profesionalias paslaugas.

Viena tokių įmonių – Varėnoje veikianti UAB „Log Forest“, nuo 2012 m. kasmet kaip finansiškai patikima įmonė pažymima „Creditinfo“ sertifikatu „Stipriausi Lietuvoje“, o jos direktorius Mantas Lesniauskas – sertifikatu „Stipriausi Lietuvoje vadovai“.

 

Pažangi technika ir geros žinios laiduoja sėkmę

 

Verslininkas kone priverstinai

UAB „Log Forest“ gyvuoja devynerius metus. Jos įkūrėjas – Mantas Lesniauskas, gimęs Pamerkių kaime, kilęs iš miškininkų dinastijos: senelis buvo miškininkas, tėvas iki šiol yra Valkininkų girininkas, o jam pačiam teko iš pradžių padirbėti miške eiguliu. Yra baigęs miškininkystės mokslus dabartiniame A. Stulginskio universitete, po to - aplinkos apsaugos ir viešojo administravimo magistro studijas M. Romerio universitete. Dabartiniame jo darbe abi specialybės, kaip pats sako, yra naudingos ir dera, nes ūkininkavimo režimas Dzūkijos nacionalinio parko miškuose ypatingas, tenka taikytis prie įvairių apribojimų.

Po mokslų M. Lesniauskas pradėjo dirbti kartu su tėvu girininkijoje, bet buvo pasakyta, kad vienoje valdiškoje tarnyboje vienos šeimos nariams dirbti nevalia, tad teko išeiti. Taigi, kaip pats juokauja, gavęs lengvą "spyrį į užpakalį“, turėjo apsispręsti. Išvykti kur nors svetur netraukė, norėjosi dirbti savame krašte, savuose miškuose, tad ryžosi steigti savo įmonę.

 

Darbinė kasdienybė

UAB „Log Forest“ pagrindinė veikla – miško ar medienos pirkimas, ruošos darbai, medienos pardavimas, taip pat visi kiti darbai, kaip ir valstybinės girininkijos – iškirsti, parduoti medieną, rasti reikalingus žmones, suarti, atsodinti kirtavietes, vėliau retinti jaunuolynus, prižiūrėti.

Dzūkija yra pušynų kraštas, tačiau bendrovė turi ir nedidelę lentpjūvę, kuri apdirba tik lapuočių, daugiausiai juodalksnių, medieną. Išpjauti ir išdžiovinti gaminiai, ne žaliaviniai rąstai, parduodami Skandinavijos baldų gamintojams.

Įmonėje dirba 14–15 žmonių, tačiau kasdien darbe ne visi: paprastai kas nors serga, kas nors kasmetinėse ar tėvystės atostogose ir pan. Įmonė rangovo paslaugų neteikia, kerta ir traukia savo ar užsakovų medieną.

Sakykim, kreipiasi miško savininkas ir pageidauja, kad įmonė sutvarkytų jo valdą, t. y. išvalytų, suprojektuotų kirtimus pagal galiojančias taisykles, išpjautų medieną, parduotų ir atsiskaitytų pagal susitarimą, žiūrint, kokiu būdu savininkas parduoda: ar mišką su žeme, ar stačią mišką, ar faktiškai iškirstos medienos tūrį. Įmonė perka ir paties savininko prisikirstą medieną. „Šiuo metu medienos kainos pakilusios ir miško savininkai gauna už ją palyginti neblogą atlygį, – svarstė bendrovės direktorius. – Žmonės dabar noriau parduoda išsikirsti stačią mišką, o ne su žeme, nes supranta: kas po to atlieka tau – ir liks tau. Kai parduodi nuosavybę su žeme, tu jos niekada nebeturėsi.“

 

Nėra nesvarbių užsakovų

„Log Forest“ kerta savininkams ir nedidelius medienos kiekius, kai kurie pageidauja paruošti ir 10, ir 20 m³. Štai šią vasarą vėtra pridarė žalos nedidelėse valdose, po 15 ar 8 ha dydžio, išvartė kur 20, kur 15 m³ medienos. Įmonė neatsisakė sudoroti išvartų, nors tai - ne itin patogus darbas. „Aš neskirstau užsakovų pagal medienos kiekį - ar jis turėtų tūkstantį, ar dešimt m³ – su visais susideru be papildomų įskaičiavimų. Tai mano darbas ir aš turiu jį vykdyti nerūšiuodamas žmonių“, – sakė M. Lesniauskas.

Svarbus ūkininkavimo elementas yra iškirsto miško atsodinimas. Įmonė patiems užsakovams leidžia spręsti, kaip tai padaryti. Jeigu jie nori patys prie šio darbo prisidėti, įmonė pasirūpina sodmenimis arba nukreipia į medelynus, parūpina darbo įrankių, pamoko. Kartais žmonės nedidelius savo miško plotus tiesiog apsodina patys su talkomis, šeimomis, nes gyvenantiems mieste tokia išvyka būna šventė. Na, o kas tos šventės nenori, palieka ją įmonei. 

 

Renkasi patikimą techniką

Bendrovei medieną ruošiant miške talkina „mažoji mechanizacija“ – rankiniai benzininiai pjūklai. Rąstams išvežti neapsieisi be galingesnės technikos, ją vairuoja Manto prisikalbintas brolis Evaldas – šiuolaikiniam traktoriui valdyti reikia patikimo, atsakingo žmogaus. Be to, Evaldas yra elektrikas, jo gebėjimai praverčia, pavyzdžiui, prižiūrint lentpjūvės įrangą. Gruodį per UAB „Rovaltra“ įmonę su ES fondų parama įsigijo miško darbams pritaikytą N serijos traktorių „Valtra“, taip pat suomišką miško priekabą „Kronos“. Iki tol kirtavietėje medienai ištraukti naudojo pusantro karto mažesnės galios traktorių, kuris dabar daugiausia praverčia kirtimo atliekoms, šakoms biokurui išvežti, o rąstus traukia „Valtra“.

 

 

„Valtra“ – produktyvumas ir kokybė

M. Lesniauskas vardija įvairius „Valtros“ pranašumus. Kraunant rąstus, anuo traktoriumi privažiavus kiekvienąsyk reikėdavo nuleisti atramines kojas, ta operacija trunka apie 10 sek., o per dieną ją tenka atlikti daugiau nei tūkstantį kartų. Be to, kartais pasitaiko kliūčių – kelmas, akmuo, gulintis rąstas. Visa tai atima laiko, blaško dėmesį. „Valtra“ apsieina be papildomų atramų. Ji dirba greičiau ir švariau, strėlė užgriebia ir pakelia rąstą toliau – 10 m, o „LS“ strėlės ilgis – 8,4 m. Kraunant mažesniu traktoriumi tekdavo pavilkti rąstą per paklotę, į žievės įdubas įsitrindavo žemių, akmenukų. Nuvežus tokią medieną perdirbėjams į cechą, kur žiūrima, kad į naujas modernias stakles nepatektų nepageidaujamų priemaišų, būdavo fiksuojamas tam tikrų sąlygų pažeidimas.

Priekaboje „Kronos“, kurią įmonė įsigijo taip pat iš „Rovaltros“, gali tilpti 18 m³ šešių metrų rąstų, tačiau, tausodami techniką, į priekabą krauna apie 14 m³ – verčiau per dieną padaryti vienu reisu daugiau. Šitaip per mėnesį, dirbant viena pamaina, dabartine „Valtra“ ištraukiama 2–2,5 tūkst. m³ medienos. Per pirmuosius metus naujoji „Valtra“ dirbo 2500 motovalandų. Kolegos ir konkurentai iš kitų įmonių taip pat domisi, kaip Lesniauskams sekasi dirbti su traktorine miško priekaba „Kronos“, kuri, beje, buvo įsigyta iškart po parodos Vokietijoje, kur buvo pristatyta kaip naujovė.

 

Valdymas patogus, lengvas ir tikslus

Miškui pritaikytas „Valtros“ modelis, kiek žinoma, tarp traktorių neturi lygių. Mašina tvirta, patvari, patikima, saugi dirbant miške įvairiomis aplinkybėmis, operatoriui ją valdyti patogu - apie tai mūsų žurnale jau rašėme ne kartą. O M. Lesniausko įmonė pirmoji Lietuvoje įsigijo „Valtrą“ su nauja unikalia valdymo sistema – išmaniuoju porankiu „SmartTouch“ (dabar tokių komplektų Lietuvoje jau yra 5). Operatoriaus pasostės porankyje įtaisytas kompiuteris su įdiegtu valdymo programų rinkiniu, užduotys traktoriaus darbinėms sistemoms perduodamos lengvais prisilietimais prie piktogramų 9 colių ekrane, čia matyti ir sistemų funkcijų parametrai. Traktoriui dirbant atbuline eiga, operatoriaus sostas apsigręžia kartu su porankiu, valdymo skydelis visad čia pat, šalia operatoriaus rankos.

 

Nesipykstant su gamta

M. Lesniauskas labai gerai vertina „Valtros“ techninį aptarnavimą eksploatuojant traktorių. Jei iškyla kokia nors problema, galima gauti operatyvią konsultaciją susisiekus telefonu su „Rovaltros“ serviso padaliniu Kaune, prireikus – su centru Vilniuje, būtinu atveju atvyksta serviso tarnyba vieton. Sakysim, laikantis instrukcijos po tam tikro skaičiaus darbo motovalandų reikia keisti hidraulikos ar variklio alyvas: pakanka likus dviem dienoms iki termino pranešti, sutartu laiku „Valtros“ atstovai atvyksta tiesiog į darbo vietą su tepalais, visomis reikalingomis priemonėmis, specialiais siurbliais ir tepalai pakeičiami nė lašui nenukritus ant žemės. Panaudotus tepalus reikia kažkur atiduoti perdirbti, tačiau įmonei netenka dėl to sukti galvos ir gaišti laiko, tuo pasirūpina „Valtros“ tarnyba. „Ši nauja technika švari, nekenksminga aplinkai, jos neteršia, kaip būdavo su seno rusiško palikimo mašinomis – ten, kur sustojo, liko klanas tepalo“, – sakė M. Lesniauskas. – Mes tikrai žengiame į tobulesnę, kultūringą miškininkystę – mūsų darbas dabar gamtai daro mažiau žalos ir taršos.“

 

 

Autoriaus nuotraukos

Facebook YouTube Agco Finance Ūkis Ūkininko patarėjas Valstietis