Pamatyti, kaip gaminami suomiški traktoriai

Rasa JAGAITĖ

„ŪP“ korespondentė

Suomijoje gaminami „Valtra“ traktoriai Lietuvos žemdirbiams tikrai ne naujiena – skaičiuojama, kad mūsų šalyje jau parduota ir dirba daugiau kaip 3,7 tūkst. naujų šiaurietiškų plieninių žirgų. Tačiau liaudies išmintis byloja, jog geriau vieną kartą pamatyti, negu šimtą kartų išgirsti. Oficiali „Valtra“ kompanijos atstovė Lietuvoje UAB „Rovaltra“, kuriai jau dvidešimt metų vadovauja ištikimasis suomiškiems traktoriams inžinierius Romualdas Trainaitis, vėl atnaujino tradicines žiemos keliones į Suomiją. Šį kartą pamatyti, kaip gaminami suomiški traktoriai, vyko dviejų dešimčių ūkininkų grupė. Beje, visi jie savo ūkiuose jau turi ir ne vienus metus dirba suomiškais traktoriais. Tačiau savo akimis pamačius, kaip jie gimsta, tampa dar tvirtesnis žinojimas, kad geresnio pasirinkimo, ko gero, ir būti negalėjo. Paklausite, kodėl?

Tam reikia apsilankyti Suomijoje – pasivažinėti idealiai prižiūrimais šios šalies keliais, pamatyti ne prasčiau sutvarkytus miškus ir laukus, skandinaviško stiliaus sodybas, pasigrožėti tūkstančiais ežerų, pajusti žiemos speigą, saunos karštį ir visa tai sujungiančią suomišką dvasią!

Lietuvos ūkininkų delegacija kartu su UAB „Rovaltra“ darbuotojais prie šventiškai papuošto „Valtra“ traktoriaus. 

 

 Nuo kuklių žingsnių iki tarptautinės kompanijos

Šiaurės klimatas diktuoja sąlygas, su kuriomis čia gyvendamas nepajuokausi. Matyt, todėl viskas, ką daro suomiai, turi būti apgalvota, konkretu, patikima, ilgaamžiška. „Valtra“ kompanija pernai iškilmingai atšventė 60-ties metų jubiliejų. 1951 m. tuometė „Valmet“ įmonė buvo įkurta Suomijos viduryje esančiame Juveskiulės mieste. Antrojo pasaulinio karo metais ši valstybinė metalo kompanija turėjo karabinų ir patrankų surinkimo liniją. Pasakojama, kad pirmasis traktoriaus rėmas buvo pagamintas iš patrankos vamzdžio. Vėliau dėl miesto plėtros gamykla buvo perkelta į Suolahti, įsikūrė  dviračių gamyklos teritorijoje.

Reikšmingas įvykis – 1960-ieji, kai dar viena „Valtra“ gamykla buvo įkurta Brazilijoje. Brazilai nutarė traktorius ne importuoti, o surinkti savo šalyje ir ieškojo kompanijos, kuri tą darytų. Konkursą laimėjo suomiai. Iš pradžių visos detalės buvo atvežamos į Suomijos, o dabar jos, išskyrus transmisiją, gaminamos pačioje Brazilijoje.

Dar vienas svarbus „Valtra“ kompanijos istorijos momentas – 1979-ieji, kai „Valmet“ įsigijo Švedijos kompanijos „Volvo“ žemės ūkio technikos dalį. Tad šiandieniai „Valtra“ traktoriai yra dviejų kompanijų - Suomijos „Valmet“ ir Švedijos „Volvo BM“, kuri yra „Munktell“ atšaka, junginys. „Valtra“ ir „Volvo“ gamyklų istorija siekia net „Eskilstuna Mekaniska Werkstad“ gamyklą, kuri buvo įkurta 1832 m.

Pradėję nuo kuklių žingsnių, suomiškų traktorių gamintojai išaugino tarptautiniu mastu pripažintą kompaniją, kurios pardavimai 2011 m. siekė 1,124 mlrd. EUR. Dabar „Valtra“ traktoriai parduodami daugiau nei 75 pasaulio šalyse. „Valtra“ – populiariausi šiaurės šalių traktoriai, o Lotynų Amerikos šalyse šis prekės ženklas pagal populiarumą užima garbingą antrąją vietą.

Nuo 2004 m. „Valtra“ kompanija priklauso tarptautinei AGCO korporacijai, kuri pagal žemės ūkio technikos gamybos apimtis dabar užima trečiąją vietą pasaulyje.

2011 m. korporacijos pardavimai siekė 8,8 mlrd. EUR, iš jų Europoje ir Afrikoje – 54 proc., Šiaurės Amerikoje – 20 proc., Pietų Amerikoje – 21 proc. Žemės ūkio technikos rinkai augti perspektyviomis laikomos Azija ir Afrika. Šis Pietų žemynas gali būti vieta, kuri ateityje augins ir gamins daug maisto. Todėl Keiptaune jau įkurtas AGCO korporacijos biuras. Kita perspektyvi rinka – Kinija. Tiesa, kinai perka nedidelio galingumo vietinius traktorius, o jei reikia galingesnių, tuomet renkasi „Valtra“.

Individualiai kiekvienam

Suolahti įsikūrusioje „Valtra“ gamykloje apsilankę Lietuvos ūkininkai taip pat matė dešimtis vienodų raudonų suomiškų traktorių, kurie keliaus į tolimąją Kiniją. Tik kinams skirti suomiški traktoriai gaminami standartiniai. Nuo 1987 m. „Valtra“ ėmėsi įgyvendinti naują ir, kaip parodė gyvenimas, pasiteisinusią idėją – gaminti ne į sandėlį vienodus traktorius, o individualiai pagal kiekvieno kliento pageidavimą ir užsakymą.

Kaip pasakoja lietuvių delegaciją pasitikęs Markko Latvala, atsakingas už eksportą Skandinavijoje, Rytų Europoje ir Baltijos šalyse, 1987 m. gamykloje įvyko didžiulis techninis šuolis – imta gaminti galingesnius traktorius. Dabar užsakovai gali rinkis keturių serijų plieno žirgus: A serijos – 74-101 AG, N serijos – 82-171 AG (galingiausias 4 cilindrų traktorius), T serijos – 139-211 AG, S serijos – 265-370 AG.

Traktorių užsisakęs ūkininkas gali pasirinkti ne tik jo spalvą, bet ir daug kitų specifikacijų, transmisijos, kabinos, variklio, hidraulinės sistemos tipą ir t.t. Traktoriaus technines charakteristikas ir jo priedus galima sukombinuoti įvairiais būdais, taip sukuriant daugybę unikalių specifikacijų.    

 Lietuvių ūkininkų delegaciją su gamykla supažindino Markko Latvala (kairėje), atsakingas už eksportą Skandinavijoje, Rytų Europoje ir Baltijos šalyse. Jam talkino Jonas Trainatis (viduryje), UAB „Rovaltra“ komercijos direktoriaus. 

„Labai gerai, kai traktoriai gaminami asmeniškai užsakovui, o ne stovi prie gamyklos tvoros kelis metus laukdami savo pirkėjo. Išsirinkti sau norimos specifikacijos traktorių yra didelis privalumas. Nuo kiekvieno techninio pasirinkimo priklauso darbo sėkmė. Pavyzdžiui, imkime, rodos, paprastą dalyką – padangas: nuo jų priklauso sukibimas, greitis, kuro sąnaudos ir pan. Todėl ne viskas, kas pigu, yra tai, ko reikia. Kiekvienas daiktas turi savo kainą“, - įsitikinęs R. Trainaitis. Jam pritaria ir ūkininkai, įsigiję suomiškus traktorius.         

Pasak M. Latvalos, bemaž pusę gaminamų traktorių sudaro populiariausi N serijos traktoriai, kurių variklis 4 cilindrų. Šie traktoriai gali patogiai dirbti su krautuvu, tinka ne tik žemės ūkio, bet ir miško darbams. Skandinavijos rinkoje, kur vyrauja nedideli ūkiai, populiarūs A serijos nedideli, paprasti, bet labai patvarūs traktoriai. T serijos traktorių varikliai – 6 cilindrų. Šie galingesni plieno žirgai vieni populiariausių Lietuvos rinkoje, skirti sunkiems darbams, sėkmingai naudojami net ir durpynuose. S serijos traktoriai turi 8,4 l variklį, skirti dideliems ūkiams, kooperatyvams. „Valtra“ traktoriai tinka ne tik žemės ūkiui, bet ir miškams, nes Suomijoje ūkiai nedideli, tačiau dažnas ūkininkas turi ir nemažai miškų, kuriuos reikia prižiūrėti. Dauguma Lietuvos miškų urėdijų taip pat eksploatuoja patvarius suomiškus traktorius.

„Suomiškų traktorių techniniai sprendimai yra tikrai geri. Varikliai – ilgaamžiai. Turbūt Europoje nėra patikimesnių variklių negu suomiški. Transmisijos irgi ilgaamžės. Iš mūsų šalyje parduotų daugiau kaip 3,7 tūkst. traktorių iki šiol visus spėjame aptarnauti neplečiant serviso tinklo ir nedidinant darbuotojų skaičiaus. Tai rodo, jog technika tikrai puiki. Juolab kad traktoriai žemės ūkyje dirba sezoniškai, o miške – visus metus. Skaičiuojama, kad viena motovalanda miške atitinka 3 motovalandas žemės ūkyje. Miškininkų naudojamas suomiškas traktorius, kaip pavyzdžiui, Telšių urėdijoje, pasiekė 27 tūkst. motovalandų darbo laiką. Tik dabar telšiškiai nupirko  antrą. Tai rodo technikos kokybę“, - sakė R. Trainaitis.

UAB „Rovaltra“ direktorius Romualdas Trainaitis (dešinėje) apie suomių gyvenimo būdą, suomiškus traktorius gali pasakoti nesustodamas.

Lietuvos ūkininkai turėjo galimybę apžiūrėti pagrindinius „Valtra“ traktorių gamyklos, kuri užima 5 ha teritoriją, ir joje dirba 830 žmonių, cechus. Viename surenkama transmisija, o kitame – visas traktorius. M. Latvala pasakoja, jog per dieną į gamyklą atvažiuoja apie 20 vilkikų su detalėmis ir įvairiais komponentais. Pati „Valtra“ kompanija savo gamyklose gamina net 74 proc. traktorių komplektuojančių dalių, pradedant varikliais.

Gamyklos transmisijos cechas dirba ištisą parą, trimis pamainomis.  Surinkimo linija – dviem pamainomis. Per dieną surenkami 54 traktoriai. Vieną traktorių surinkti užtrunka 11 val. Traktorių surinkimo linija yra 230 m ir eina per visą pastatą: pirmame etape sumontuojami variklis ir transmisija, toliau eina dažymas, po to montuojami kabina, ratai ir visa kita. Galiausiai ką tik surinktas kiekvienas traktorius patenka į testavimo centrą, kur tikrinamas individualiai, apie 50 minučių kiekvienas, nelygu modelis. Jei viskas gerai, traktorius gabenamas užsakovui: Skandinavijoje – vilkikais, į kitas šalis – geležinkeliu. Pernai šioje gamykloje buvo surinkta 9,38 tūkst. traktorių. Jų gamybos apimtys Suomijoje stabiliai auga.

Pavaikščioję po gamyklos cechus lietuviai ūkininkai stebėjosi idealia tvarka ir švara, tiksliai sustyguotu darbu. Pastaraisiais metais „Valtra“ kompanija daug investavo modernizuodama darbo procesus. Gamykloje sunkiausius žmonių darbus keičia robotai. Darbus palengvina ir klaidų išvengti padeda kompiuterinės programos. „Labiausiai patiko tai, kad kiekvienas darbuotojas atsako už savo darbą, kad atidžiai tikrinama darbo kokybė“, - įspūdžiais dalijosi Varėnos r. ūkininkas Valdas Leikūnas. O Prienų r. ūkininkui Gintui Galiniui gamykloje labai patiko švara ir tvarka, taip pat tai, kad labai kruopščiai išbandomi surinkti traktoriai ir jų pagrindiniai mazgai.

Prie gamyklos įrengtas bandymų poligonas, kuriame traktorius dar kartą tikrina gamyklos darbuotojai. Taip pat juos gali išbandyti ir į gamyklą atvykę ūkininkai. Tokią unikalią galimybę turėjo ir lietuviai. Jų laukė išrikiuoti įvairių spalvų ir serijų „Valtra“ traktoriai. Ūkininkai namuose dirba jų pasirinkto modelio traktoriais, o gamykloje jie galėjo išbandyti įvairius ir juos palyginti. Šakių r. ūkininkas Ričardas Lekavičius norėjo ne tik visų modelių traktoriais pavažiuoti, bet atminčiai prie jų ir nusifotografuoti. Jis pats turi du sezonus atidirbusį „Valtra“ traktorių, kuriuo labai patenkintas: negenda, nebrangus servisas, geras traktoriaus komplektacijos ir kainos santykis. Ūkininkas planuoja artimiausioje ateityje įsigyti ir kitą traktorių, jau žino, kokio norėtų. „Daug domėjausi ir manau, kad mano poreikius labiausiai atitinka būtent suomiški trakto-riai“, - įsitikinęs šakietis.

„Valtra“ gamykloje taip pat yra didžiulis atsarginių detalių centras, kuriame galima rasti dalių net ir palyginti nenaujiems, prieš trisdešimt metų pagamintiems traktoriams. Iš šio centro detalės labai operatyviai tiekiamos Skandinavijai, Rytų Europai, tarp jų ir Lietuvai. Mūsų šalies ūkininkui užsisakius norimą detalę jau kitą dieną ji bus atgabenta. Tai – didelis privalumas.

„Valtra“ gamykloje dirba apie 100 inžinierių, kurie kuria ir tobulina traktorių konstrukciją, dizainą. „Nuolat siekiame kilti aukščiau, bet visuomet nepamirštame tobulinti to, kas jau sukurta“, - sakė M. Latvala. Pernai per gamyklos 60-mečio iškilmes „Valtra“ pristatė ir suomių inžinierių viziją, kaip atrodys ateities traktorius. Jis buvo pavadintas ANTS (visų keturių dabar gaminamų traktorių serijų pavadinimai) vardu. Išvertus iš anglų kalbos tai reiškia skruzdės. Individualumas (tai, ko reikia klientui), funkcionalumas, skandinaviška kokybė, saugumas – šiais principais vadovaudamasi „Valtra“ kompanija kuria ir gamina šiuolaikinius traktorius dabar, neketina jų atsisakyti ir ateityje. 

 

Šakių r. ūkininkas Ričardas Lekavičius gamyklos poligone išbandė įvairių modelių suomiškus traktorius ir ateityje planuoja įsigyti antrąjį, galingesnį, nes ūkio poreikiams vieno jau nepakanka.

 

Autorės nuotraukos

Facebook YouTube Agco Finance Ūkis Ūkininko patarėjas Valstietis