„Sampo“ – derliaus gausybės ragas

Justinas ADOMAITIS
„ŪP“ korespondentas

Istorikai teigia, jog lietuviai su Vakarais kariavo, Rytams – vergavo. Tik pas šiaurės kaimynais vadinamus skandinavus eidavo per užšalusią Baltijos jūrą pasižmonėti. Suomius ir žemdirbystės išmokė, „paskolino“ jiems baltiškus žodžius ratas, kirvis, kelias, pirtis, rugys, vaškas.

Apie istoriją, lingvistiką, šiaurietiško lietuvių mentaliteto kilmės paieškas kalbėjo keliolika mūsų ūkininkų, panūdusių išsamiau susipažinti su šalies laukuose išbandytos derliaus dorojimo technikos „virtuve“  – suomių javų kombainų „Sampo“ gamykla.

Nuotrauka atminčiai prie naujausio „Comia“ kombaino.

- Šiandien suomiai lietuviams grąžina „istorinę skolą“, - šmaikštauja tūkstantį hektarų javų trimis „Sampo“ kombainais kuliantis Pakruojo rajono ūkininkas Gediminas Ališauskas, - ne paslaptis, jog suomiai gyvena po kojomis turėdami akmens gruntą, tris dienas per metus saulėtas, tačiau sugeba puoselėti žemdirbystę, kurti patikimą javų ūkiams skirtą techniką. Šiauriečių gamybos kombainai – tikras atradimas lietuviams: paprasti valdyti, kantrūs dirbti, lengvi prižiūrėti.

-Pernykštis javų derlius ganėtinai visus pamokė – reikia spartaus, manevringo ir našaus kombaino, - teigė jaunas Rokiškio rajono ūkininkas Alvydas Bražiūnas, su broliu puoselėjantis stambų augalininkystės ūkį. Vyrai dairosi patikimos suomiškos technikos. Juk ir Lietuvoje javapjūtė skaičiuojama ne dienomis, tik valandomis.

UAB „Rovaltra“ vadovo Romualdo Trainaičio duomenimis, Lietuvoje keletą dešimtmečių (nuo „agropromo“ laikų) pažįstami suomių gaminami „Sampo“ kombainai. Pastaruoju metu jų mūsų laukuose dirba apie pustrečio šimto.

Vyrai vertino „Comia“ kombaino sietų kokybę.

-Sampo yra mitologinio suomių dievo kalvio Ilmarineno sukurtos stebuklingos girnos, garantuojančios jų turėtojui gėrybių gausą, - pasakoja javų kombainus gaminančios įmonės „Sampo Rosenlew Ltd“ valdybos pirmininkas Timo Prichti. Atvykusius lietuvių ūkininkus jis pasitiko istoriniame buvusios kalvės pastate, pertvarkytame į erdvią puikios akustikos halę, svečiams pagrojęs akordeonu, fortepijonu, o bažnytinio tipo vargonais ne tik orą virpinančią fugą, bet ir stebėtinai linksmą valsą.

Keliolikai Lietuvos ūkininkų, dar nespėjusiems atsitokėti nuo skrydžio per pusiau užšalusią Baltijos jūros įlanką, šiaurietiškai aitrios saulės ir ilgokos kelionės nuo Helsinkio iki Pori sniegingais Suomijos keliais, garbaus amžiaus T. Prichti pristatė savo įmonės viziją, istorines sąsajas, pasidalijo pastebėjimais apie bendražmogiškąsias vertybes.

Ūkininkas Romaldas Armonas atkreipia kolegų dėmesį į lietą „Comia“ kombaino būgną.

Žemės ūkio padargus gaminanti kompanija Vakarų Suomijos Pori miestelyje buvo įkurta 1853 m. Nuo 1927 m. pradėtos gaminti javų kuliamosios. Pirmieji savaeigiai kombainai sukurti 1957 m. Nuo 1991 m. įmonė priklauso T. Prichti ir jo sūnui Jali. Pastaruoju metu javų ir miško techniką gaminančioje įmonėje bei prekybos atstovybėse penkiasdešimtyje pasaulio šalių dirba 540 žmonių. Per metus pagaminama apie 800 javų kombainų, 80 proc. jų eksportuojama. Savo šalyje „Sampo Rosenlew Ltd“ produkcija užima daugiau nei 25 proc. žemės ūkio technikos rinkos.

-Pirmuosius Lietuvoje „Sampo“ kombainus 1995 m. aš atvežiau Pakruojo ir Ukmergės rajono ūkininkams, - prisimena R. Trainaitis.

-Suomišką kombainą pirkau prieš dvylika metų, kai dar jokių paramų nebuvo, - pasakoja Pakruojo r. ūkininkas  G. Ališauskas. Vėliau jis įsigijo dar du tos pačios firmos kombainus, kadangi valdo tūkstantį hektarų žemės, augina javus. Pasak ūkininko, Lietuvos dirvos sunkios, drėgnos, gamta įnoringa. Praėjusiais metais vienas kaimynas atidavė nusikulti beveik šimtą hektarų vandenyje mirkstančių rapsų. Vakarietiška technika klimpo vos nuriedėjusi nuo asfalto, o suomių „Sampo“ kombainas taškydamasis purslais dirbo kaip laikrodis.

Pastaruoju metu G. Ališausko ūkyje yra 2001 m. pirktas „Sampo 3805“, 2008 m. – „Sampo 3085“ ir 2010 m. – „Sampo 3085 Superior“. Pirmąjį kombainą ūkininkas ketina parduoti, jį keisti nauju „Comia Sampo Rosenlew“. Šiemet į parodą „Ką pasėsi“ bus atvežtas pagal G. Ališausko užsakymą pagamintas naujausios serijos suomiškas „Valtra“ traktorius. Jau ketvirtas ūkyje.

-Lietuviams tik duok kuo didesnį kombainą ar traktorių, kad kaimynas matytų, pavydėtų, - šmaikštauja Radviliškio r. ūkininkas Sigitas Petraitis.

Ūkininkus Artūrą Barauską, Alvydą Bražiūną, Egidijų Kuviką ir Gediminą Ališauską sudomino gaminamo kombaino kratikliai.

Praėjusiais metais suomiškai kantrų ir patikimai ekonomišką javų kombainą „Sampo Rosenlew Comia C 6“ įsigijo Širvintų rajono ūkininkas Artūras Barauskas, augalininkystės ūkių šeimininkai iš Radviliškio ir Kėdainių rajonų. Tik suomiai gamina specializuotiems sėklininkystės ūkiams skirtus kombainus, jų šalyje, pasak R. Trainaičio, parduota dešimt.

„Sampo Rosenlew Ltd“ įmonės pardavimų direktorius Skandinavijos ir Baltijos šalims Kimas Diofnijas lietuvių ūkininkų grupę supažindino su naujausiais „Comia“ serijos kombainų modeliais: C 4, C 6 ir C 8. Ekskursijoje po gamyklą mūsų žemdirbiai galėjo įsitikinti gaminio medžiagų ir darbų kokybe.

-Žvalgausi pirkti suomišką javų kūlimo kombainą, - prisipažino biržietis ūkininkas Romaldas Armonas. Universitetinį išsilavinimą turintis inžinierius nepraleidžia nė vienos žemės ūkio technikos parodos šalyje ir užsienyje. Ekskursijoje po „Sampo“ gamyklą ūkininkas nestokojo kvalifikuotų klausimų gidui, su kolegomis aptarinėjo atsakymus. Jaunųjų ūkininkų Alvydo Bražiūno, Egidijaus Kuviko, Giedriaus Kereišos ir kitų prašomas, R. Armonas ėmė vardyti pastebėtus „Sampo“ mašinos privalumus. Visų pirma, labai ekonomiškas ir ekologiškas variklis, patogu ir paprasta kombainą aptarnauti. Nė vienas kitas neturi lengvai ištraukiamos nerūdijančio plieno valomosios lentos. Patikimas separacijos pralaidumas – vielutės stiprios, tuštumų plotas didesnis, kombainas gali važiuoti į drėgnus laukus. Be to, visi keturi „Sampo“ ratai yra varantieji – toks kombainas neįklimps, neužbuksuos. Lyginant su kitais javų kombainais, „Sampo“ yra lengvesnis, jame optimalus elektronikos kiekis. Ypač patikimi ir ekonomiški kūlimo būgnai. Jie yra ne štampuoti, o lieti, masyvūs. Pasitaikius drėgniems javams, jie veikia inercijos jėga, neapkrauna variklio, jų neįmanoma sulenkti ar sulaužyti. Lenktuvų pirštai yra platesni, lengvos medžiagos, pjaunamosios peiliukai tvirtinami varžteliais, kombainininkui nereikia nešiotis kūjo.

„Sampo Rosenlew Ltd“ atstovai Timo Prichti, Kimas Diofnijas, UAB „Rovaltra“ - Marius Stonys, Romualdas Trainaitis ir ūkininkas Gediminas Ališauskas

Ekskursijoje po gamyklą Lietuvos ūkininkai įsitikino kombaino medžiagų ir surinkimo darbų kokybe. Nerūdijančio plieno lakštus lankstė robotas, detales štampavo taip pat robotas, gamybos procesą lydėjo budri elektronikos akis. Darbininkai surinkimo operacijas derino pagal kompiuterio programas. Stebėtinai šiltuose cechuose pagal įvairių pasaulio šalių ūkininkų užsakymus buvo renkami augalininkystės ir sėklininkystės ūkiams skirti kombainai. Iš užrašų ant kombaino kabinų galėjai matyti naujausias mašinų paskyrimo vietas: Alžyras, Turkija, Kazachstanas, Rusija, Europos Sąjungos šalys.

-Kelių šimtų hektarų ūkiams geriau tinka serijos „Sampo 2000“ kombainai, didesniems – „Sampo 3000“, universaliausi – trijų modelių „Comia“, - pastebi R. Trainaitis. – Didelis privalumas, jog ūkininkai patys užsisako pagaminti norimos serijos ir komplektacijos javų kombainą.

Iš keliolikos ūkininkų grupės nepasitaikė nežinančių, kokio galingumo variklio ar šiaudų smulkintuvo reikėtų Biržų, Pakruojo, Radviliškio, Marijampolės ar Kėdainių rajonų laukuose dirbsiančiam „Sampo“ kombainui.

Po ekskursijos gamykloje mūsiškiams buvo sudaryta galimybė išbandyti patį naujausią suomių „Comia“ serijos kombainą, tiesa, be pjaunamosios dalies. Vėliau visi apsilankė įmonės muziejuje, apžiūrėjo senovinius kalvių cecho gaminius, pirmąsias javų kūlimo mašinas, stebėjosi moderniomis ekspozicijomis.

Gamyklos savininkui T. Prichti mūsų delegacijos atstovas G. Ališauskas įteikė albumą apie savo ūkį ir apjuosė garbųjį suomį lietuviška tautine juosta.

Autoriaus nuotraukos

Facebook YouTube Agco Finance Ūkis Ūkininko patarėjas Valstietis