Suomiška javapjūtė: su kombainu „Sampo“ ir grūdų džiovykla „Antti“

Vida Tavorienė

VL žurnalistė

Radviliškio rajone ūkininkaujantis Alvydas Liugas šiemet daug ramiau laukė javapjūtės nei ankstesniais metais. „Kai kieme stovi naujutėlaitis kombainas „Sampo Rosenlew Comia C6“, o šalia fermos spindi nauja „Antti-Teollisuus“ grūdų džiovykla ir du grūdų saugojimo bokštai, nervintis netenka“, – paaiškino mišraus ūkio savininkas. 

 

Pasitiki suomių gamintojais 

Ir kombainas, ir grūdų džiovykla bei saugojimo bokštai atplukdyti iš Suomijos. Tai, kad ūkininkas pasitiki skandinavų gamintojais, liudija ir kieme išrikiuoti du garsios suomių kompanijos „Valtra“ traktoriai. „Mes ir suomiai dirbame panašiomis klimato sąlygomis, todėl ir jų pagaminta technika mums yra tinkama“, – trumpai pastebėjo A.Liugas. Suomijos kompanijų „Valtra“, „Sampo Rosenlew“ ir „Antti-Teollisuus“ vienintelis atstovas Lietuvoje – UAB „Rovaltra“, kurios generalinis direktorius Romualdas Trainaitis aplanko kiekvieną ūkį, kur dirbama jo vadovaujamos bendrovės parduodama vakarietiška technika. Be šių kompanijų, „Rovaltra“ atstovauja dar ne vienam garsiam vakarietiškos technikos gamintojui. 

„Rovaltros“ vadovas Romualdas Trainaitis (pirmas iš kairės) ne tuščiomis rankomis atvažiuoja į ūkininkų ūkius.

 

„Sampo“ dirba neprilygstamai

Sumaniai ūkininkaujantis A.Liugas skubotų ir neapgalvotų investicijų nedaro. „Kuo daugiau darbų stengiamės padaryti patys, verčiamės be paskolų. O rinkdamiesi techniką ir įrangą, nesivaikome madų – pirmumą teikiame patikimumui ir ekonomiškumui“, – savo pasirinkimą motyvavo radviliškietis, ūkininku tapęs vos pradėjus byrėti kolūkiams. Ūkio pradžia buvo 12 už pajus gautų karvių ir 40 hektarų valstybės išnuomotos žemės. Dabar A.Liugo ūkyje – apie 120 galvijų, iš kurių apie pusšimtis – piendavių. Ūkininkas dirba apie 115 ha žemės. Galvijų nesipurto ir šiemet pavasarį savo ūkį įregistravęs sūnus Dovydas, ūkininkaujantis kartu su žmona Edita. Jaunasis ūkininkas nusivylęs, kad negavo paramos ūkiui įsikurti, tačiau dėl to noras ūkininkauti nesumažėjo. Anot tėvo, Dovydas nuo mažens imliai perima vyresniųjų patirtį ir atsakingai dirba. Ūkininkai neketina didinti melžiamų karvių bandos, bet siekia efektyvumo. A.Liugas seniai suprato, kad be grūdų džiovyklos ir patikimo kombaino ūkio ekonomiškumo nepagerinsi. Prieš 6 metus javus dar kūlė senąja „Niva“, o pastaraisiais metais iš kaimynų teko samdytis kombainą – gerai žinomos kompanijos ir galingą. Tačiau kūlimo rezultatais nebuvo patenkintas. Atrodo, palengva kūlė, o dirva buvo nusėta miežių grūdais. „Ir kratant šiaudus tvarte varpose daug grūdų matėsi“, – pastebėjo Alvydo žmona Daiva. „Sampo“ kombainus pasirinkę ūkininkai vienbalsiai sutaria, kad dėl išbarstytų grūdų širdies neskauda. Be to, šie kombainai puikiai dirba, kai būna drėgna. Tiksliau tariant, jų privalumai kaip tik ir sublizga esant lietingai javapjūtei. „Kai saulė kaitina, visi kombainai gerai dirba. Bet kai javapjūtę trikdo lietūs, „Sampo“ dirba neprilygstamai“, – užtikrino R.Trainaitis. Suomijoje ne tiek daug saulėtų dienų, todėl „Sampo“ kombainų gamintojai pasistengė, kad jų technika nepriekaištingai dirbtų ir nepalankiomis kūlimo sąlygomis. Nemažai mūsų šalies ūkininkų tai galėtų nedvejodami patvirtinti. 

 

Suomiškus kombainus paprasta aptarnauti 

Trijų modelių (C4, C6 ir C8) „Sampo Comia“ kombainai yra universalūs. „Kulsime ne tik javus – miežius, kviečius, avižas, – bet ir kukurūzus. Juos tenka nuimti vėlyvą rudenį ar net žiemą. Antai pernai paskutinius kukurūzus nuėmiau gruodžio 7 dieną, kai jau buvo sniego. Taigi, neatsitiktinai pasirinkome suomišką kombainą“, – aiškino ūkininkas. Dar vienas šių kombainų išskirtinumas yra tas, kad jie tinka sėklininkystės ūkiams. Jais kuliami grūdai daug mažiau sužalojami. O A.Liugas „Comia C6“ kuls daugiamečių žolių sėklas. „Sampo“ kombainai turi daug privalumų. Ūkininkai vertina ir jų ekonomiškus bei ekologiškus variklius, ir patikimus bei našius kūlimo mechanizmus, ir atnaujintą ergonomišką bei gero matomumo kabiną, iš kurios multifunkcine svirtimi galima kontroliuoti beveik visas kūlimo operacijas. Kūlimo būgnai yra ne štampuoti, o lieti, masyvūs. „Sampo Comia“ masyvus kūlimo būgnas – 500 mm skersmens su aštuoniomis mentėmis, tai padidina kūlimo aparato pajėgumą. Darbo našumą paspartina ir kombainuose įrengta nepriklausoma grūdų perkūlimo sistema. Javų augintojai išskiria dar vieną privalumą: palyginti su kitais javų kombainais, „Sampo“ yra lengvesnis. Ne mažiau svarbu, kad šiuos kombainus patogu ir paprasta aptarnauti. „Jų valymas visai kitoks. Kitų gamintojų kombainai neturi lengvai ištraukiamos nerūdijančio plieno valomosios lentos. O „Sampo“ galima lengvai išvalyti, per kelias minutes ištraukus sietus, kratiklius“, – aiškino R.Trainaitis. 

 Liugų šeima buvo apdalyta dovanomis, o Alvydui teko šveicariškas laikrodis.

 

Vargo be džiovyklos 

Ranka rankon dirbančių vyresniųjų ir jaunesniųjų Liugų šeimai širdį ir akis glosto ne tik naujas kombainas, bet ir šalia galvijų fermos iškilę grūdų saugojimo bokštai bei džiovykla. Nors didžioji jų ūkyje išauginamų grūdų dalis sunaudojama gyvulių pašarui gaminti ir tik nedaug jų parduodama, be grūdų džiovyklos – vienas vargas, pripažino ūkininkas. „Per javapjūtę laukdavome gerų orų arba tekdavo prašyti kaimynų, kad padžiovintų grūdus. Dabar jau atpuls šie rūpesčiai“, – apsisprendimu statyti suomišką grūdų džiovyklą ir saugojimo talpyklas buvo patenkintas A.Liugas. Nerasi javų augintojo, kuris dvejotų, ar atsipirks investicijos į grūdų valymo, džiovinimo ir saugojimo kompleksą. Kai grūdų supirkėjams tenka sumokėti už grūdų džiovinimą ir valymą, nedžiugina ir labai geras derlius. O kur dar vargai eilėse prie supirkėjų elevatorių. „Ne tik parduoti, bet ir gyvuliams šerti reikia gerai išdžiovintų grūdų. Tik iš tokių grūdų galima pasigaminti kokybiško pašaro. O nuo pašaro kokybės priklauso ir primilžiai, ir galvijų sveikata“, – kalbėjo A.Liugas. 

 

Pasipylė džiovyklų „Antti“ užsakymai 

Renkantis grūdų džiovyklą mišraus ūkio savininkas liko ištikimas skandinavų gamintojams. Jis pasirinko Suomijos kompanijos „Antti-Teollisuus“  stacionarią džiovyklą „Antti 23MF2“, du grūdų saugojimo bokštus „Antti D5,3“ ir transportavimo įrangą. Džiovyklos talpa – beveik 23 m3, o grūdų saugojimo bokštų talpa – po 110 m3. Ateityje ūkininkas planuoja grūdų talpyklas padidinti. „Apie kitų kompanijų grūdų džiovyklas negalvojau, nes jos taip neišdžiovina grūdų kaip suomiška. Vėl tenka nepamiršti, kad mes, kaip ir suomiai, nemažai gauname lietaus. Todėl nenuostabu, kad perkame suomišką techniką“, – sakė atsitiktinių pirkinių ūkyje neturintis ūkininkas. Pirmiausia į džiovyklą bus vežami kviečiai, o vėliausiai bus džiovinami kukurūzai. Verta pabrėžti, kad visa džiovyklos „Antti“ konstrukcija pagaminta iš galvanizuoto aukštos kokybės plieno. Elevatoriaus našumas – 50 t/val., džiovinimo krosnies galingumas – 300 kW. Džiovykla „Antti 23MF2“ per valandą 5 tonas kviečių, kurių drėgnis yra 18 proc., išdžiovina iki 14 proc. drėgnio, 3 t rapsų – nuo 13 proc. drėgnio iki 7 proc. drėgnio, ir 1,1 t kukurūzų – nuo 30 proc. drėgnio iki 15 proc. drėgnio. Neatsitiktinai vis daugiau Lietuvos javų augintojų dairosi į „Antti“ džiovyklas. Suomijoje jos užima beveik 70 proc. rinkos, šios džiovyklos sparčiai populiarėja ir kitose šalyse. A.Liugas kartu su grupe kitų ūkininkų, lydimų „Rovaltros“ vadovo R.Trainaičio, šiemet lankėsi „Antti- Teollisuus“ gamykloje ir stebėjo, kokio aukšto lygio technologijos taikomos gaminant šias džiovyklas. 

Mūsų ūkininkai šiemet jau užsisakė 20 džiovyklų „Antti“ ir dar du užsakymai paruošti kitiems metams. „Vis daugiau ūkininkų susivokia, kad be džiovyklos daug prarandama, todėl ir pasipylė užsakymai, kad net nespėjama pagaminti“, – pastebėjo R.Trainaitis.

 

Modernizacija prasidėjo nuo „Valtros“ 

Modernizuoti ūkį radviliškiečiai pradėjo maždaug prieš dešimtmetį. Gavę europinę paramą Nitratų direktyvai įgyvendinti, jie įsigijo pirmąjį vakarietišką traktorių „Valtra“. 100 AG mašinai teko daug darbų ūkyje nuveikti. Kompaktišką traktorių vairuoja ir šeimos vyrai, ir moterys. Iki šiol A serijos „Valtra“ nepriekaištingai dirba, nors ūkyje jau yra galingesnis (150 AG) N serijos „Valtra“ traktorius. 

Jaunasis ūkininkas Dovydas vertina patikimus ir ilgaamžius traktorius „Valtra“.

 

Ūkininkas Nacionalinei mokėjimo agentūrai yra pateikęs paraišką europinei paramai gauti. Jei projektas būtų patvirtintas, vienas būsimųjų pirkinių būtų dar vienas „Valtra“ traktorius.

 

 

Autoriaus nuotraukos

 

 

Facebook YouTube Agco Finance Ūkis Ūkininko patarėjas Valstietis