Suomiškas požiūris į grūdų džiovinimą lietuviams patinka

Žemdirbių mintys – jau apie būsimą sezoną, būsimą derlių. Pirmą grūdų džiovyklos užsakymą Suomijos įmonė „Antti-Teollisuus“ šiemet įvykdė dar sausio mėnesį, o dabar gamyklos įrengimai nepaliauja ūžti visą parą. Kas savaitę užsakovams Europoje ir Azijoje vilkikai išgabena po tris įvairaus tipo džiovyklas. Kaip jos gaminamos, kuo ypatingos? Kaip grūdus laiko ir džiovina patys suomiai? Gamintojo atstovas Lietuvoje, ,UAB „Rovaltra“, grupę ūkininkų pakvietė viskuo įsitikinti savo akimis, išgirsti atsakymus iš pirmų lūpų. Žemdirbiai turėjo progą apsilankyti ne tik įmonėje, bet ir šešiuose Suomijos ūkiuose, kuriuose veikia įvairaus tipo grūdų džiovinimo bei saugojimo kompleksai. Rasta laiko ir kultūrinei programai.

Žemdirbių grupė iš Lietuvos ir ANTTI komanda.

 

Dirba ekstremaliomis sąlygomis

Suomių žemdirbiai prisitaikę dirbti ekstremaliomis sąlygomis. Vegetacijos sezonas trumpesnis nei pas mus, derliai menkesni, apie 4–5 t iš hektaro grūdų, tik kai kuriuose regionuose geriausiais metais į aruodus iš hektaro byra po 8 t.

Žemė brangi, derlingesnės hektaro pigiau kaip už 15 tūkst. eurų neįsigysi. Produkcijos kainos – panašios kaip Lietuvoje. Subsidijos gelbsti tik iš dalies, tad ūkininkavimo perspektyva patraukia vis mažiau jaunimo. „Ar gali atsipirkti investicija į žemę?“ – su suomių ūkininkavimo ypatumais susipažinę ,stebėjosi lietuviai. Išgyventi iš 100 ha ūkio apsimoka, jeigu yra papildomas verslas arba sutuoktinis turi kitą, „normalų“ darbą.

Nebuvo klausimo, į kurį ANTTI komandos narys Egidijus Steponavičius nerastų atsakymo.

 

Auginami daugiausia rapsai, miežiai, avižos, vasariniai kviečiai. Avižos bene vieninteliai grūdiniai augalai, kurie eksportuojami. Vėlyvų pavasarių krašte suomiai taiko savitą auginimo technologiją, avižas sėja pašalui ne visai išėjus.

Keliaujant per uolingą kraštą su kompaktiškai išsidėsčiusiais ūkiais matyti, kad kiekviename jų stūkso grūdų talpyklos, džiovyklos. Neretai – kelios, greta jau nenaudojamų statinių iškilę nauji. Šalyje, kuri kitais metais minės valstybės nepriklausomybės šimtmetį, ūkius kuria ištisos kartos, ir kiekviena karta modernizuoja ūkį neaplenkdama grūdų tvarkymo.

Žemdirbius iš Lietuvos stebino ir lankytų ūkių tvarka, ūkinių statinių estetika. Pasirūpinama net vėjarodę virš džiovyklos statinio iškelti.

Vyrai stebi, kaip tvirtinami elevatoriaus bedugniai kaušeliai.

 

Atsakingas grūdų tvarkymas

Gera grūdų džiovykla gyvybiškai svarbi, derliaus ėmimo metu orai paprastai nelepina. Suomijoje įprastai nuimami javai siekia apie 30 proc. ir net daugiau drėgnumo. Juos būtina išdžiovinti iki saugaus lygio – ne daugiau kaip 14 proc. drėgmės, ir tai padaryti neatidėliojant. 

Suomijoje populiariausia cirkuliacinė porcijinė džiovykla, kuri yra ideali, kai reikia pašalinti didelį drėgmės kiekį. Joje grūdai nuolatcirkuliuoja, išnaudojamas visas džiovyklos tūris. Viršutinėje sekcijoje grūdai gali „pailsėti“. Džiovinimo procesui pasitelkiant oro srautą, atitinkamai pakanka mažesnio galingumo krosnies, taupomas kuras. Procesas lengvai valdomas – temperatūra, oro kiekis, cirkuliacijos greitis.

 Roboto „ranka“ plieninius lakštus apdoroja presu.

 

Palankesnėmis derliaus ėmimo sąlygomis, kai reikia pašalinti maksimaliai 5 proc. drėgmės ir visi grūdai yra panašaus drėgnumo, su užduotimi puikiai susidoroja šiek tiek paprastesnė nepertraukiamo srauto džiovykla. Per ją grūdai praeina tik kartą.

Bendrovės „Rovaltra“ atstovo Audriaus Pupinio lydimai žemdirbių grupei iš Lietuvos, kurioje buvo dešimt vyrų iš Biržų, Šilalės, Varėnos, Prienų, Pakruojo, Šiaulių, Kelmės, Radviliškio ir Širvintų rajonų, rūpėjo įsitikinti, kokius grūdų tvarkymo komplektus pasirinkęs vienas ar kitas ūkis. 

Suvirinimo siūlės nupurškiamos cinko dažais.

 

Pietvakariniame Suomijos regione, kurio administracinis centras yra Turku, teko apžiūrėti įvairius variantus, beje, visi jie – su automatiniu valdymu: mobili džiovykla ir apvalios talpyklos be vėdinimo (tiesa, ūkininkas tvirtino jo pasigendantis), džiovykla su biokrosnimi, su dujine krosnimi ir kt.

Suomių ūkininkai neslėpė, kad investuodami gerai pasvarsto, kas naudingiau. Finansinė parama – gera paskata pasiryžti. Antai Salo savivaldybėje ūkininkaujančiam Juha Veikkolin buvo kompensuota penktadalis bendros investicijos vertės statant mobilią džiovyklą ir grūdų talpyklą. Valstybė skatina atsinaujinančio kuro naudojimą. To paties rajono ūkininkui Mika Aijala, nuo dyzelinio kuro perėjusiam prie biokuro, valstybė kompensavo 35 proc. krosnies įsigijimo išlaidų (o šiemet teikiama parama pakilo iki 40 proc.). Įvertinus kuro kainų skirtumą, investicija atsipirks per du tris sezonus.

Pastabūs ir smalsūs lietuviai domėjosi, kaip kas padaryta.

 

Įmonę valdo trečia karta

O štai ir gamybos bazė, kurioje gaminami plieniniai įrengimai, ženklinami Lietuvoje jau ganėtinai žinomu logotipu – raudoname trikampyje baltas užrašas ANTTI. 

„Antti-Teollisuus“ – lietuviškai būtų „Andriaus pramonė“. Ponas Antti – įmonės Suomijos pietvakariuose, Salo apylinkėse, įkūrėjas. 1960 metais buvo pagaminta pirmoji grūdų džiovykla. Nuo anų laikų įmonė labai išsiplėtė ir tapo modernia, technologijas nuolat tobulinančia gamykla, savo srities lydere.

Stebinti operatoriui uždaroje visiškai automatizuotoje linijoje karpomi plieno lakštų ruošiniai.

 

Ir šiandien tai yra šeimos verslas, įmonę valdo trečioji karta. Susipažįstame su maloniai besišypsančia trisdešimtmečių pora: ponia Kaisa Isotalo – valdybos pirmininke, ponu Kalle Isotallo – generaliniu direktoriumi. Gamyklos vadovas svečiams iš Lietuvos paskiria gerą pusdienį: ekskursijai po įmonę ir ne tik. 

Ką jau kalbėti, kad visą lietuvių viešnagės laiką nepamainomi palydovai buvo ANTTI komandos nariai – estas Markus Muts Baltijos regiono vadovas bei lietuvis Egidijus Steponavičius grupę globojo ir komercijos direktorius suomis Jouni Virtaniemi.

Kalle Isotallo ne tik vadovauja šeimos įmonei, bet ir ūkininkauja, ūkyje išmėgina naujus produktus.

 

Paklausi produktų paletė

„Antti-Teollisuus“ metinė apyvarta siekia daugiau kaip 20 mln. eurų, įmonėje dirba apie 140 darbuotojų. Pastaruoju metu, smarkiai plečiantis eksporto apimtims, statomas 1000 kv. m ploto logistikos sandėlis.

ANTTI gamina dviejų skirtingų grupių produktus, kuriuos sieja metalo apdirbimas. Be grūdų derliaus tvarkymo produktų, jau daugiau nei dvidešimt metų gaminamos aukščiausios kokybės ugniai atsparios durys kruiziniams laivams. Solidžią patirtį turinti, aukščiausius kokybės standartus atitinkantis gamintojas užima 40 proc. šio produkto pasaulio rinkos. 

Beveik 600 ha ūkį valdantis Mika Aijala pernai ryžosi dyzelinę krosnį pakeisti kūrenamą biokuru. 500 kW galingumo krosnis 1700 t grūdų išdžiovinti sunaudoja 310 kub. m medienos atliekų.

 

Grūdų tvarkymo produktų asortimentas labai platus: džiovyklos, kaušiniai elevatoriai, skirtingo tipo ir galingumo krosnys, pirminio valymo įrengimai, talpyklos, transporteriai, automatizavimas, įvairūs priedai. 

Įmonė turi modernų 300 ha ūkį, nemažą mišką. Tai gera bandymų, tyrimų bazė. Įmonėje pradedami gaminti tik ūkyje rūpestingai patikrinti įrenginiai. Mediena taip pat gerai pasitarnauja. Beje, ne tik išmėginamoms biokrosnims. Medienos atliekomis šildoma gamykla. 

160 ha ūkio šeimininkas Tomi Meller, turintis papildomą statybos verslą, įsirengė pavyzdinę grūdų džiovyklą. Rūsyje – dvi biokuro krosnys, iš vienos jų šiluma po žeme teka į gyvenamąjį namą. Per parą džiovykla gali išdžiovinti iki 100 t grūdų. Dešimties sekcijų talpyklose – 500 t atsargos.

 

Kiekvienas užsakymas individualus. Džiovyklos projektuojamos Suomijoje, Švedijoje, Islandijoje, Baltijos šalyse, Kazachstane, Baltarusijoje, Rumunijoje ir kt. Patogu, kad produktai pristatomi moduliais. Juos patogu transportuoti, vietoje lengva ir greita sumontuoti. Trys dienos, ir džiovykla paruošta darbui.

 

Plačiai atvėrė duris

Žemdirbiams buvo plačiai atvertos gamyklos durys, neliko neatsakytas nė vienas klausimas. Pastabūs lietuviai reiklūs kokybei, atidžiai apžiūrinėjo ir klausinėjo apie technologinius niuansus. Pažintis su gamyba prasideda nuo eskpozicijų salės, kurioje galima įsitikinti, kaip kas veikia „iš vidaus“: kuo ypatingi grūdų bokštų vidiniai kūgiai, kaip varstomi džiovyklų ortakiai, kaip veikia biokuro krosnis ir t.t. Beje, šių krosnių galingumas prasideda nuo 400 kW, pernai pradėtos gaminti ir 1200, 1600 kW biokrosnys, o naudingumo koeficientas siekia 89 proc.

Juha Veikkolin 100 ha ūkyje stovi galinga C365 modelio mobili džiovykla su apvaliomis talpyklomis. Grūdų drėgmės lygį mažinant 4 proc., per parą įrenginys gali išdžiovinti iki 120 t porciją. Šios bei vidutinės, C255 tipo, mobilios džiovyklos Lietuvoje populiariausios.

 

„Grūdų džiovinimo laikas trumpas, trunka daugiausia mėnesį. Daug kas biokrosnis, taip pat ir Lietuvoje, naudoja bulvėms daiginti, šiltnamiams šildyti“, – pasakojo E. Steponavičius, atkreipdamas dėmesį, kad, atsižvelgiant į tai, ANTTI siūlo specialų variantą – modulinį biokonteinerį. Jį lengva gabenti, galima nuomoti.

Grūdų džiovykla su dujine 1500 kW galingumo krosnimi Jari Lampo ūkyje. 6 tūkst. dedeklių laikantis fermeris iš savo užaugintų avižų, miežių, kviečių bei pirktinių priedų kas tris savaites paruošia 24 t lesalų.

 

Visai greta plyti erdvūs cechai, kuriuose verda gamyba. Per kelerius pastaruosius metus daug investuota į gamybos modernizavimą, automatizavimą. Žmonių palyginti nedaug, tačiau be jų jokia gamyba neišsiverčia. Stebint operatoriui uždaroje visiškai automatizuotoje linijoje karpomi plieno lakštų ruošiniai. Tolėliau kibi roboto ranka darbuojasi prie preso.

Žingsnis po žingsnio atsiskleidžia visos produktų gamybos technologinės operacijos. Galiausiai ant lentynų rikiuojasi jau pagamintos detalės, iš kurių surenkami užsakymai. Individualūs projektai „matuojami ir kerpami“ atskirai.

Kiekviename ūkyje stengiamasi išnaudoti reljefo ypatumus. Ne išimtis ir šis 100 ha ūkis, kurio savininkė Jarkko Lahtonen nusprendė džiovyklą statyti šlaite, grūdų priėmimo duobę pritaikyti ir saugojimui, ją aktyviai vėdinti.

 

Kaip tik gamybos patalpose prie durų baigiamos rikiuoti polietileno plėvele apvyniotos dėžės - džiovyklos moduliai. Pasak užrašo, krovinys skirtas užsakovui Kazachstane, Timiriazevo srityje. Vienas aktyviausių ūkininkų grupės narių, Gintautas Andriušaitis iš Radviliškio rajono, ponui Kalle Isotallo tvirtino nesigailįs, kad „Rovaltros“ įkalbėtas leidosi į kelionę. Daug pamatyta, išgirsta naudingų patarimų, kaip grūdus tvarkyti efektyviau, saugiau ir ekonomiškiau.

 

 

Autorės nuotraukos

Facebook YouTube Agco Finance Ūkis Ūkininko patarėjas Valstietis