Ūkininkavimas - su užmoju, gyvenimas - su polėkiu

Rasa JAGAITĖ „ŪP“ korespondentė

 

Pakruojo r. ūkininkas Gediminas Ališauskas jau dešimt metų turi tradiciją į savo gimtadienį, kuris būna prieš pat javapjūtę – liepos 27-ąją, sukviesti ūkio darbuotojus, draugus, giminaičius ir svarbiausius verslo partnerius. Šiemet 55-ąjį gimtadienį švenčiantis ūkininkas tradicijai nenusižengė – į Striukų kaime esančią sodybą susirinko gausus svečių būrys. G. Ališauskas turi kuo pasidžiaugti, yra ką čia pamatyti. Pakruojiškio ūkio pasėlių plotai siekia beveik tūkstantį hektarų, pastatyta nauja grūdų saugykla, sukomplektuotas modernus technikos kiemas, kurį ką tik papildė naujas suomiškas javų kombainas, teleskopinis krautuvas, akmenų rinktuvas, prancūziškas purkštuvas. O gražiai tvarkoma ūkininko sodyba, užimanti net 4 ha plotą, – tikras tūkstančių mažų ir didelių akmenų parkas, kurie komponuojami su gėlynais, dekoratyviaisiais krūmais ir medžiais, menininkų sukurtomis skulptūromis, vandens telkiniais. Galima drąsiai sakyti, kad kitos tokios unikalios ūkininko sodybos nerasime visoje Lietuvoje.

Verslo partneriai, ūkio darbuotojai, draugai ir giminės - visi kartu

„Malonu, kad pas mane kasmet atvykstate, pasidžiaugiame vieni kitais ir nuveiktais darbais. Kasmet pastatome po keletą akmenukų... Turiu tokią ligą - sergu „akmenlige“. Ji nepagydoma ir gydytis nenoriu“, - pasitikdamas į šventę susirinkusius svečius sakė puikiai nusiteikęs ūkininkas.
Striukų kaime esančioje senelių žemėje jis pradėjo kurtis prieš 23 metus. Sodyboje dar išlikę prieškariu senelių statytų senųjų ūkinių pastatų, tebėra ir G. Ališausko tėvų medinis namelis, kurį jie susirentė grįžę iš tremties. O ūkininkas dabar gyvena šalia pastatytame naujame mūriniame name. Gediminas save vadina trečiąja šeimos ūkininkų karta Striukų kaime. Kaip įprasta Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos ūkininkams, pradėjęs nuo nedidelių plotų, G. Ališaukas pamažu plėtėsi, investavo į naują techniką ir dabar rapsus, javus augina jau beveik tūkstančio hektarų plote. Šiemet, kaip ir kituose ūkiuose, daug žieminių rapsų ir kviečių iššalo, todėl didžiąją pasėlių dalį sudaro vasarojus. Tačiau ūkininkas dėl to nesisieloja. Pasak jo, per du ūkininkavimo dešimtmečius buvo ir blogesnių metų.
Todėl investicijų į ūkį jis nestabdo. Pradėdamas ūkininkauti G. Ališauskas turėjo vieną kolūkio nurašytą „Belarusą“. Vėliau įsigijo naujos rusiškos technikos, nes kitokios tais laikais beveik nebuvo. O po to pereita prie vakarietiškų technologijų ir technikos. Pasak ūkininko, pirmasis pirkinys buvo suomiška sėjamoji. Netrukus atsirado pirmasis suomiškas „Valmet“ (dabar „Valtra“) traktorius, po to antras, trečias ir t.t. Dabar ūkyje dirba itališkos „Gaspardo“ sėjomosios, žoliapjovės, „Merlo“ krautuvai ir daug kitos šiuolaikiškos, modernios technikos. Šiemet įsigytas antras prancūziškas „Berthoud“ purkštuvas „Racer 3200l EX“ su 24 m išpurškimo sija. Beveik visa technika - iš UAB „Rovalta“. G. Ališauskas įsitikinęs, kad taip geriausia, nes bendradarbiaujant su vienu tiekėju esi garantuotas dėl patikimumo, dėl puikaus serviso.

UAB „Rovaltra“ direktorius Romualdas Trainaitis ir Pakruojo r. ūkininkas Gediminas Ališauskas tapo ne tik verslo partneriais, bet ir gerais draugais.

Su „Rovaltros“ direktoriumi Romualdu Trainaičiu ūkininką sieja ne vien dalykiniai reikalai. Per tiek bendravimo metų užsimezgė tvirta dviejų veiklių vyrų draugystė. Tad ir šį kartą R. Trainaitis su gausiu savo kolektyvu ir dovanomis atvyko pasveikinti ūkininką 55-ojo gimtadienio proga. „Visuomet sakau, kad geriau turėti vieną draugą, negu šimtą dolerių. Į Pakruojį anuomet atvežęs pirmąją suomišką sėjamąją čia suradau tikrą draugą. Džiaugiamės, kad Gediminui gerai sekasi, kad jis klesti“, - sveikindamas ūkininką sakė R. Trainaitis.
Ūkininką taip pat pasveikino ūkio darbuotojų kolektyvas. Čia dirba keliolika žmonių: vyrai – su žemės ūkio technika, o moterys prižiūri gėlynus, gamina visiems darbuotojams pietus ir pan. G. Ališauskas su ūkio kolektyvu gyvena kaip viena didelė ir draugiška šeima.
Trečiasis suomiškas kombainas garantuos ramią javapjūtę

Šiemet svarbiausias gražaus susibūrimo akcentas buvo G. Ališausko įsigytas trečiasis kombainas: dviejų ūkyje dirbančių suomiškų „Sampo“ kombainų gretą papildė dar vienas, pats naujausias. Ūkininkas itin patenkintas, kad kombainas keturiais varomaisiais ratais, turi rapsų stalą. „Turėdami tris kombainus šiemet tikimės ramios ir sklandžios javapjūtės. Jeigu tik gamta leis, galėsime laiku ir be didesnio vargo nukulti visus pasėlius. Renkuosi suomiškus kombainus dėl to, kad jie gaminami šalyje, kurioje gamtos sąlygos panašios kaip Lietuvoje. Todėl esu įsitikinęs, kad ir suomių gaminama žemės ūkio technika geriausiai atitinka mūsų poreikius. Be to, bendradarbiaujant su vienu technikos tiekėju geresnis techninis aptarnavimas, operatyviai tiekiamos atsarginės dalys. Juk javapjūtė trunka tik maždaug mėnesį, per tą laiką kombainas turi dirbti kaip laikrodis, jis turi būti patikimas“, - pasirinkimo motyvus dėsto ūkininkas.

Prie naujojo „Sampo“ kombaino: ūkininkas Gediminas Ališauskas, kombainininkai Vaidotas Vilimas, Vitolis Stasiukaitis ir Sigitas Pečiukas, UAB „Bjoras“ generalinis direktorius Adolfas Grigaliūnas ir UAB „Rovaltra“ generalinis direktorius Romualdas Trainaitis.

     Naujasis „Sampo“ kombainas „Rosenlew 3085 Superrior“ yra 5,1 m darbinio pločio, gali pjauti ražienas 0,2-1,3 m aukščio diapazone. Variklio vardinė galia – 250 AG. Bunkerio talpa – 7600 l. Kombainui suteikiama dvejų metų arba 3 tūkst. motovalandų garantija (kas sueis pirma). Naująjį kombainą valdys Sigitas Pečiukaitis, kuris „Sampo“ kombainais dirbs devintą sezoną. O G. Ališausko ūkyje vyras darbuojasi jau tryliktus metus. Javapjūtei pasiruošę ir kiti du kombaininkai – Vitolis Stasiukaitis bei Vaidotas Vilimas. Patyrę darbuotojai, moderni technika – visa, ko reikia, kad java-pjūtės sezonas būtų sklandus. Pradėję nuo žieminių rapsų ir žieminių kviečių derliaus nuėmimą baigs vasarinių rapsų laukuose. Per dieną vienu kombainu galima nukulti iki 50 ha. Tačiau darbų tempus reguliuos oras ir sandėlio priėmimo galimybės. Pernai G. Ališausko ūkyje UAB „Bjoras“ pastatė ir įrengė 3 tūkst. t talpos grūdų priėmimo ir sandėliavimo punktą, kuriame yra viskas, ko reikia: valomosios, džiovykla, svarstyklės, bokštai ir pan.

Technika akmenims rinkti ir kelti

Pakruojiškio ūkio dirvose netrūksta akmenų. Pasak ūkininko, jeigu iš kiekvieno pasėlių hektaro paimsi nors po vieną, jau bus tūkstantis. Kadangi akmenų rinkimas sunkus, daug laiko ir jėgos reikalaujantis darbas, šiemet G. Ališauskas įsigijo suomišką akmenų rinktuvą „Kivi-Pekka 5“, kuris į ūkio kiemą atgabentas prieš keletą dienų. Tai pirmoji tokia mašina Lietuvoje. Rinktuvas yra 5 m darbinio pločio ir gali iš dirvos paimti 25-300 mm skersmens akmenis. Jų į bunkerį telpa 1,5-2 kub. m. „Ši technika nepigi, bet pravarti, nes ūkio laukuose turime tiek akmenų, kad rankomis išrinkti neišgalime“, - sako ūkininkas.

Suomiškas akmenų rinktuvas „Kivi-Pekka 5“ – pirmoji tokia mašina Lietuvoje.

Itin svarbi ūkio mašina – krautuvai. G. Ališauskui jų reikia ne tik ūkio darbams, bet ir tvarkant sodybos aplinką. Juk tonas sveriančių akmenų rankomis nepakilosi, karučiais nepavežiosi. Ūkininkas ypač vertina itališkus „Merlo“ teleskopinius krautuvus. Todėl neseniai įsigijo dar vieną tokį. Vien žemės ūkiui ir statybos pramonei „Merlo“ siūlo net 26 krautuvų modelius, kurių keliamoji galia iki 10,1 t, o kėlimo aukštis – iki 16 m, išsirinkti tikrai yra iš ko. Žemdirbiams specialiai sukurti „Multifarmer“ modeliai, kurie pritaikyti dirbti ne tik pakrovimo ir iškrovimo darbus, bet turi ir hidraulinę prikabinimo sistemą bei darbinį veleną. Taigi tokiais krautuvais galima dirbti ir žemės bei transportavimo darbus. Mašinos važiavimo greitis gali siekti iki 40 km/val.

Pradėjo nuo kelių, o dabar sudėlioti tūkstančiai

Į šventę susirinkusius svečius ūkininkas pakvietė apžiūrėti keturis hektarus užimančios sodybos teritoriją. Kelionė prasidėjo nuo pirmojo alpinariumo, kuris atsirado plečiant tvenkinį ir supylus šalis krūvą žemių. „Apdėjome keliais akmenėliais ir išėjo... Padarai pirmąjį, po to nori antro, trečio“, - lakoniškai sako ūkininkas. O dabar sodyboje yra 15 didesnių ar mažesnių alpinariumų (vieni senesni, kiti visai nauji), gėlynų. Juose susodinta kelios dešimtys rūšių vienmečių ir daugiamečių gėlių. Sodybos teritoriją juosia simbolinė akmenų tvora, kurioje sudėta jų daugiau kaip 5000. Pasodinta šimtai dekoratyviųjų krūmų ir medžių, įrengtas vaistažolynas. Gausu aukšto meninio lygio akmens ir medžio skulptūrų, kurias sukūrė šio meno meistrai.

Svečiams surengta ekskursija po 4 ha užimančią sodybos teritoriją.

 

Kiek iš viso sodyboje gali būti akmenų, jos šeimininkui jau sunku suskaičiuoti, sako, būsią keliasdešimt tūkstančių. Tačiau vis dar randama vietos ir naujiems. G. Ališauskas sako, kad dar yra daug surastų ir sodybon neparvežtų akmenų, yra tokių, kurie jau atgabenti, bet dar neparuošti ir nepadėti tinkamon vieton. Laukia savo eilės. Aplinką projektuoti ūkininkui padeda Stanislovas Gylys, savamokslis kraštovaizdžio architektas, kuris sukūrė kolūkių laikais išgarsėjusios Pakruojo r. Žvirblonių gyvenvietės aplinką.
Svarbiausias akmenų parko akcentas yra žalioje vejoje pastatytas didžiulis riedulys, aplink kurį ratu išdėliota dar 32 mažesni. O tolėliau ant supilto kalnelio, kurio šlaitai taip pat meniškai sutvirtinti akmenimis, įkurdintas nuo kryžiaus bandantis atsiplėšti žmogus. G. Ališauskas pernai rudenį šią idėją įgyvendino kartu su vietiniu skulptoriumi Sauliumi Zapalskiu. „Kiekvienas žmogus turi savo likimą, - neša savo kryžių, ir kiekvienas nori nuo jo atsiplėšti“, - idėjos mintį nusako G. Ališauskas.
Aplinkos tvarkymo kūrybinis procesas tęsiasi toliau. Sodybos šeimininkui bei ūkio darbuotojams tai suteikia ir poilsio, ir atgaivos sielai. Aplinką tvarkantys ūkio darbuotojai irgi jaučiasi kartu su šeimininku dalyvaujantys sodybos kūryboje. Malonu gražioje aplinkoje ir gyventi, ir dirbti. „Pasiimi akmenį, jį parveži, pastatai ir jauti savotišką palaimą“, - sako nuoširdus aukštaitis ūkininkas, kurio gyvenimo prasmė kurti grožį sau ir kitiems.

Autorės nuotraukos

Facebook YouTube Agco Finance Ūkis Ūkininko patarėjas Valstietis