Vilniaus krašto maksimalistas pasirinko „Valtrą“

Nijolė Baronienė VL žurnalistė

 

Ūkininkaujantieji nederlingose Vilnijos žemėse net nebando lygintis su Vidurio Lietuvos ar Šiaurės Aukštaitijos ūkininkais. Tačiau ir vieni, ir kiti, pasikinkę plieninius žirgus, beria žemėn grūdą, augina viską, kas tik gali duoti naudos ir pelno.Netoli Vilniaus įsikūręs Stanislav Radulevič – vienas iš stambesnių ūkininkų. Save jis vadina maksimalistu, todėl stengiasi visada būti pirmas ir išbandyti tai, kas nauja.

Ūkininkas Stanislav Radulevič džiaugiasi galėdamas sūnui Romualdui patikėti visus su žemės ūkio technika susijusius reikalus.

Investuoja ir juda pirmyn
Energingas vyras tikino, kad norint galima daug pasiekti. Į Rastinėnus, kur įsikūręs ūkininkas, atvykusius svečius pasitinka retai kur matytas didelis stendas su puikiai atpažįstamais Kaimo plėtros fondo ženklais ir spalvomis. Suskaičiavome, kad čia jau devynis kartus pasinaudota ES parama. Pasak S.Radulevič, pateikta ir kitų prašymų gauti paramą. Tikimasi, kad projektai bus teigiamai įvertinti. Taigi, kol vieni baiminasi ir sako, esą naudos iš paramos – ne kažin kiek, kiti investuoja ne tik savo lėšas ir juda pirmyn.
„Stende galite pamatyti, kad ES parama naudojosi ne tik mano šeimos nariai, bet ir kooperatyvų nariai. Mat esame įkūrę du kooperatyvus: „Skanaus“ ir „Ūkininkų kaimas“. Pirmas kooperatyvas įkurtas prieš 12 metų. Jam priklauso 23 ūkininkai. Antro kooperatyvo, įkurto 2008 m., vadovas – mano sūnus Romualdas. Dalis kooperatyvų narių yra iš Vilniaus rajono, dalis – iš Šalčininkų, Panevėžio, Varėnos rajonų“, – vardijo pašnekovas. Jis sakė, kad būti kooperatyvo nariais verta, nes tokiu būdu galima palengvinti sau gyvenimą. „Kooperatyvo nariams teikiama daug įvairių paslaugų: trąšų ir sėklų pirkimas, pardavimas, produkcijos realizavimas, dirbamos žemės plotų deklaravimas, geodeziniai matavimai, buhalterijos tvarkymas ir kitos“, – sakė S.Radulevič. Tad į vieną ar kitą kooperatyvą ūkininkai stoja daug neraginami. Ne vienam jų svarbu užaugintą derlių laiku išvežti ir parduoti už gerą kainą. Turėdamas sunkvežimių ir patikimų pirkėjų Vokietijoje, kooperatyvas savo nariams teikia apčiuopiamos naudos.

 

Ne vienus metus laukuose dirbanti „Valtra“ įrodė esanti verta pasitikėjimo.

 

Juoda „Valtra“ – arimų BMW
Prasidėjus darbymečiui, kooperatyvo nariai padeda vienas kitam su žemės ūkio technika ir padargais. Tą dieną, kai lankėmės ūkyje, buvo pats rudeninės sėjos metas. Po daugiau nei 10 ha lauką sukinėjosi naujutėlaitis traktorius „Valtra“. Žvelgdamas į jį ūkininkas sakė, kad juoda traktoriaus spalva jam patinka, nes suteikia solidumo, ir lygino savąją „Valtrą“ su BMW. Vis dėlto per pavasario ar rudens darbymečius, kai brangi kiekviena giedros dienos valanda, svarbiausia – ne žemės ūkio technikos spalva, o patikimumas. „Štai matote kooperacijos pavyzdį: germinatorius – ūkininko Laimono Blanko, o sėjamoji ir traktorius – mano. Prie „Valtros“ vairo – Romualdas Radulevič, kuris ir buvo atsakingas už šio traktoriaus komplektavimą. Visiškai pasitikiu sūnumi, kuris puikiai išmano, ko reikia, o ko galima ir atsisakyti. Kooperatyve jis atsakingas už techniką. Nuo penkerių metų sėdėjo prie traktoriaus vairo. Be abejo, „Valtroje“ yra visa, ko reikia, kad būtų galima ne tik sparčiai ir patogiai dirbti. Su sovietiniais traktoriais nėra ko lyginti. Dabar jau nebeįvaizduojama, kad šiuolaikinis traktorius būtų be oro kondicionieriaus, šildomos kabinos, patogios sėdimos vietos traktorininkui ir kitų širdžiai mielų detalių. Beje, buvome įsigiję ir kitų vakarietiškų kompanijų traktorių, bet labiausiai mums tiko „Valtra“. Ir technika patvari, ir servisas patikimas“, – linksmai kalbėjo ūkininkas. Jis atkreipė dėmesį į „Valtros“ ratus, kurie yra geriausio pravažumo iš šiuo metu gaminamų. „Mūsų laukai – kalnas, pakalnė. Vienur – smėlis, kitur – molis. O jei dar lietus pliaupia kelias dienas... Tad geriau nerizikuoti“, – sakė pašnekovas.

 

Puikus kooperacijos pavyzdys: vieno ūkininko traktorius ir sėjamoji, o kito – germinatorius.

 

Motyvuotas apsisprendimas
Paklaustas, kokių trūkumų turi „Valtros“ konstrukcija, S.Radulevič ilgai galvojo. „Viskas priklauso nuo to, kaip traktorius eksploatuojamas. Nepamenu, kad dėl „Valtros“ traktorių būčiau turėjęs rimtų problemų. Jei žemės ūkio technika tinkamai prižiūrima, nieko blogo ir negali būti“, – tikino ūkininkas. Jo apsisprendimas pirkti „Valtros“ traktorių aiškus ir motyvuotas. „Jei pradėjai su kurio nors gamintojo traktoriais dirbti, tai ir dirbk. Na, nebent kas nors netiktų iš esmės. „Valtrą“ rinkomės dėl kelių svarbiausių dalykų – geras kainos ir kokybės santykis, puikūs techninės priežiūros specialistai, tinkama mums galia, – vardijo pašnekovas. – Na, ir gamyklos atstovo Lietuvoje UAB „Rovaltra“ vadovo Romo Trainaičio asmenybė padėjo apsispręsti. Jis visada laikosi duoto žodžio, maloniai bendrauja, visada geros nuotaikos ir turi humoro jausmą. Su juo iš karto radome bendrą kalbą ir štai jau kelintus metus sėkmingai bendradarbiaujame. Šiuo metu mūsų ūkyje – keturios „Valtros“. Nemanau, kad tuo apsiribosime.“

Bus pelnas, bus ir dar viena „Valtra“
Pasak ūkininko, dėl patikimo ir sklandaus „Valtros“ traktorių darbo galima būti visiškai ramiam ne tik trejus metus (mat tokiam laikotarpiui suteikiama garantija), bet ir dar penkerius jam pasibaigus. „Turime nemažai senos technikos, teks ją keisti. Planuojame pirkti dar „Valtros“ traktorių, nes lig šiol esame patenkinti „Rovaltros" parduodama technika ir servisu. Tačiau kada tai bus, lems ne tik norai, bet ir finansinės galimybės. Džiugu, kad šie metai buvo geri, daug prikulta grūdų, sėkmingai pardavėme didžiąją dalį derliaus, tad tikimės, kad pelnas bus ne mažesnis, nei prognozavome. Vadinasi, galėsime ir žemės ūkio techniką atnaujinti“, – ateities planus atskleidė S.Radulevič. O suskaičiuoti ūkininkui, kiek kainuoja vieno gamintojo traktoriaus galia, nesunku. Tiesa, kartais galios yra, bet padargų tvirtinimo mechanizmo konstrukcija neatlaiko sunkių plūgų. Todėl ūkininkai ir žiūri, kad traktoriuje viskas būtų ne tik galinga, gražu, bet ir patikima. Juk išvažiavus į laukus ne metas prie lūžusios traktoriaus dalies, išsikvietus autoserviso darbuotojus, diskutuoti apie konstrukcijos ypatumus.

 

Rudenį sėjos metu, kaip ir pavasarį, brangi kiekviena diena, tad žemės ūkio technika turi būti patikima.

Rūpesčiai dėl žemės
Na, o kol naujoji, dar kvepianti dažais „Valtra“ smagiai rieda traukdama sėjamąją, iš kurios į dirvą byra žiemkenčiai, su S.Radulevič kalbamės apie žemę. „Technika ir žemė – neatsiejami dalykai. Mūsų dirbamos žemės yra ne tik čia, Vilniaus rajone. Ariame, sėjame, derlių nuimame Širvintų, Anykščių, Kaišiadorių rajonuose. Jei tik yra galimybė išsinuomoti didesnį plotą, tą ir darome. Iki 2008-ųjų mažai kas norėjo žemę nuomoti, dabar – paprasčiau. Jei įves mokestį už nedirbamą žemę, manau, bus dar paprasčiau. Iš 1 200 ha nuosavos žemės turime apie 300 ha, likusi – nuomojama, apie 900 ha – ekologinių laukų“, – sakė ūkininkas. Pasak jo, surasti nedirbamos žemės savininkus – nelengva užduotis. Todėl yra sudaryta sutartis su Registrų centru, kad, gavus duomenis, būtų galima susisiekti su žemės savininkais ir tartis dėl žemės nuomos. Nuomos mokestis metams – nuo 100 iki  300 Lt už hektarą. „Viskas priklauso nuo to, ar žemė apleista, ar ne. Jei, prieš įvažiuojant traktoriui, reikia iškirsti krūmus, tai įsivaizduokite, kiek tai kainuoja ir kiek užima laiko“, – aiškino S.Radulevič. – Mums svarbu ir tai, kad sutartys būtų ilgalaikės, todėl jos turi būti parengtos taip, kad žemės savininkas, sumanęs tokią sutartį nutraukti anksčiau laiko, privalėtų sumokėti nemenką sumą, į kurią būtų įskaičiuota dalis tiesioginių išmokų ir išmokų už ekologinį ūkininkavimą.“ Ekologiškus javus auginantys ūkininkai gauna 742 Lt už ha. Tačiau vargas tam ūkininkui, kurio deklaruojamas dirbamos žemės plotas po Nacionalinės mokėjimo agentūros patikros bus per mažas ar per didelis. „Mes samdome matininkus, kurie atlieka tikslius matavimus, todėl jokių nesusipratimų nekyla. Matininkai išsprendžia ir tokius galvosūkius, kaip, pavyzdžiui, 40 ha plotas, o savininkų net 15“, – pasakojo ūkininkas.

Verti dėmesio rugiai
Kai 1989 m. S.Radulevič žemės ūkio verslą pradėjo pagal Valstiečių įstatymą, nes yra maksimalistas ir visada stengiasi būti tarp pirmųjų, jis nė nemanė, kad nuo planuotų tuo metu 50 ha ūkis išaugs kelis kartus, kad atsiras du kooperatyvai, o žemės ūkio versle pradės suktis visa šeima. „Tada buvo MTZ 82, „Niva“, „Belarus“ traktoriai. Dabar kieme – tik vakarietiška technika. Su tokia pat dirba ir vokiečiai, ir prancūzai, ir olandai. Nėra ko ir lyginti. Viena „Valtra“ prilygsta trims „Belarus“ traktoriams“, – tvirtino ūkininkas.
Energija trykštantis vyras sakė, kad sumanymų jo galvoje – nors vežimu vežk. Jausdamas rinkos pulsą ir turėdamas įgimtą verslininko gyslelę, S.Radulevič sumanė auginti ir pardavinėti sertifikuotą ekologišką sėklą. „Pernai atvežėme iš Lenkijos 96 tonas ‘Boiko’ veislės vasarinių rugių. Jie ypatingi tuo, kad galima sėti nuo rugsėjo iki gegužės mėnesio. Patys išbandėme. Prikūlėme nuo 2,5 iki 4 tonų iš hektaro. Sėjome pagal rekomendacijas 120–130 kilogramų į hektarą, tačiau įsitikinome, kad sėjos normą reiktų didinti iki 170 kilogramų į hektarą. Su mūsų pastaba sutiko ir lenkai“, – aiškino S.Radulevič.

 

S.Radulevič nestokoja idėjų. Turėdamas gerą komandą, tikisi visas jas įgyvendinti.

 

Svarbiausia, kad valdžia netrukdytų
Ūkininkas S.Radulevič planuoja pasinaudoti ES parama ir statyti kuro granulių gamybos liniją. Pasak jo, aplinkui daug krūmynų, netinkamos šienui žolės, kitų verčiantis augalininkyste susidarančių organinių atliekų, kurias galima būtų panaudoti kurui. „Galvoju ir apie vėjo jėgaines. Kodėl ne? – entuziastingai kalbėjo pašnekovas. – Viename žemės plote jau suplanuota 12 sklypų individualių namų statybai. Juose galėtų gyventi ūkyje dirbantys žmonės. Šildytume namus savo pagamintu kuru.“
Į politiką žemdirbys sakė nesikišantis. Ir tautiškumo klausimo neeskaluojantis. Jo komandoje puikiai dirba ir sutaria įvairių tautybių žmonės. „Man svarbiausia – turėti gerą komandą ir kad valdžia netrukdytų dirbti. Daug gero padarė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Tikėkimės, kad ir toliau bus vadovaujama panašiai, stengiantis, kad dirbantieji žemę laiku gautų išmokas, o norintieji galėtų pasinaudoti ES parama“, – sakė ūkininkas. Pats sau jis linkėjo sveikatos, nes idėjų ir sumanymų turi į valias.

 

Pirkdami „Valtrą“, ūkininkai įsigijo ir plačias didelio pravažumo padangas.

Facebook YouTube Agco Finance Ūkis Ūkininko patarėjas Valstietis